DĖL
ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje daug neaiškių nuostatų, o praktikoje faktiškai niekas nesilaiko įstatyme nustatytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarkos. Įstatymo vykdymą prižiūrinti VTEK tokią situaciją iš esmės toleruoja ir nesiima jokių veiksmų. Pagrindinės keistinos šiuo metu galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos:
asmenų, kuriems gali būti siekiama daryti įtaką ratas. Dabar tai ne tik politikai (nacionalinio ir savivaldybių lygmens), bet ir paprasti valstybės tarnautojai, kurie dalyvauja rengiant ne tik teisės aktus, bet net ir administracinius sprendimus. Esant tokioms formuluotėms prie tokių asmenų priskiriami ir juridinių asmenų paraiškas dėl leidimų ar licencijų jų veiklai išdavimo ar pratęsimo priimantys tarnautojai (tai yra vos ne visi valstybės tarnyboje dirbantys asmenys). 2. Labai platus lobistinės veiklos apibrėžimas - prie tokios veiklos priskiriami visi veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės tarnautojams ir politikams dėl teisės aktų ar administracinių sprendimų priėmimo/nepriėmimo. Esant tokiam apibrėžimui net viešas kokios nors asociacijos ar net tiesiog įmonės atstovo pasisakymas dėl bet kokio teisės akto (ar jį palaikant, ar kritikuojant ir pateikiant konkretesnius siūlymus) turi būti laikomas lobistine veikla. 3. Lobistinės veiklos negalima vykdyti neįsiregistravus lobistu (reikia pateikti paraišką ir sumokėti nedidelį mokestį, o vėliau po kiekvieno lobistinės veiklos veiksmo deklaruoti savo lobistinę veiklą). Jei vykdysi lobistinę veiklą neįsiregistravęs lobistu - busi patrauktas administracinėn atsakomybėn (bauda nuo 140 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 300 iki 560 eurų).
Pats lobistų registravimas yra prasmingas, bet visiškai neracionalu registruotis lobistais eiliniams įmonių darbuotojams (kurie kreipiasi dėl leidimų verslui) ar net partijų nariams (jei bando paveikti teisės aktų priėmimą partijos interesais). 4. Nėra numatyta pareigos patiems politikams deklaruoti ir viešai skelbti apie veiklą, kuria buvo siekiama jiems daryti įtaką. Realiai praktikoje dabar galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos nėra vykdomos. www.lobistai.lt puslapyje yra užsiregistravę tik 61 lobistas, kurie nuo
kiekvienas lobistas). Nei vienos deklaracijos nepateikta dėl įtakos priimant administracinius sprendimus (administraciniai sprendimai - administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriame išreiškiama šio subjekto valia (pvz., išduoti licenciją, leidimą ar pan.)). VTEK nesiima jokių veiksmų keisti situaciją ir nei baudžia nesiregistruojančius lobistais ir neteikiančius deklaracijų, nei viešai skatina vykdyti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Realybėje, jei visi laikytųsi Lobistinės veiklos įstatymo nustatytų reikalavimų, tai VTEK paskęstų informacijos sraute ir visų tokių deklaracijų skelbimas taptų beprasmis, nes tarp info apie įprastinę veiklą nebūtų galima atrasti tikrai rimtos informacijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė ir Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2017-09-01 įsigaliojusioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje labai plačiai apibrėžta lobistinės veiklos sąvoka.
Prie lobistinės veiklos priskiriami visi veiksmai kuriais siekiama daryti įtaką ne tik valstybės politikams, bet ir valstybės tarnautojams, kurie dalyvauja svarstant, rengiant ir priimant ne tik teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus. Dėl tokio plataus apibrėžimo susidaro situacija, kai įmonių atstovai gali būti priversti registruotis lobistais net ir tais atvejais, kai kreipiasi į valstybės tarnautojus dėl jų atstovaujamų įmonių įprastoje veikloje reikalingų leidimų išdavimo (licencijų vykdomai veiklai, leidimų tam tikriems veiksmas ar net pateikdami prašymą įregistruoti prekės ženklą). Tuo tarpu patys valtybės politikai nėra įpareigoti deklaruoti jiems daromo poveikio. Toks reglamentavimas sukuria netikrumo situaciją, kai nėra aišku kaip turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų. Be to, griežtai laikantis tokių įstatymo nuostatų visuomenei būtų apsunkinta galimybė didžiuliame duomenų sraute pastebėti informaciją apie įtakos darymo veiksmus dėl tikrai svarbių valstybei sprendimų. Labai svarbu ir tai, kad praktikoje Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos dažnai ignoruojamos. Nepaisant įstatyme pateiktų plačių apibrėžimų bei reikalavimo deklaruoti veiklą, kuria siekiama daryti įtaką ne tik dėl norminių teisės aktų, bet ir dėl administracinių sprendimų priėmimo/nepriėmimo, praktikoje tik nedaug žmonių registruojasi lobistais ir dar mažiau teikiama deklaracijų dėl vykdomos lobistinės veiklos. 2018-06-10 dienai į lobistų sąrašą yra įrašyti tik 64 asmenys. Šie lobistai yra pateikę tik 55 deklaracijas (t.y. ne visi lobistai yra pateikę bent po vieną deklaraciją), kuriose dažniausiai tik labai abstrakčiai aprašo savo kontaktus su politikais bei tokių kontaktų tikslą (dėl įtakos administracinių sprendimų priėmimui/nepriėmimui nėra pateikta nei vienos deklaracijos).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri pagal įstatymo nuostatas vykdo lobistinės veiklos priežiūrą, analizuoja ir apibendrina įstatymo taikymo praktiką, praktikoje nerodo pastangų plačiau informuoti galimus lobistinės veiklos vykdytojus apie prievolę registruotis lobistais ir teikti atitinkamas deklaracijas, nors nuo naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo jau praėjo daugiau kaip devyni mėnesiai ir nėra pateikta nei vienos deklaracijos dėl lobistinės veiklos siekiant įtakoti administracinio sprendimo priėmimą/nepriėmimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant Lobistinės veiklos įstatyme numatytų viešumo ir skaidrumo tikslų, siūloma numatyti tokį reglamentavimą, kuris leistų užtikrinti veiksmingą visuomenės teisė ir galimybė žinoti apie įtakos darymo veiksmus sprendžiant svarbiausius valstybei klausimus ir tuo pačiu aiškiai apibrėžtų visų teisėkūroje dalyvaujančių subjektų teises ir atsakomybę. Siūlymuose atsižvelgiama ir į 2010 m. vasario 18 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarybos rekomendaciją dėl gairių užtikrinant skaidrumą ir sąžiningumą lobistinėje veikloje Nr. C(2010)16. Įstatymo projekte siūloma:
apima bandymus įtakoti norminių aktų priėmimą/nepriėmimą (t.y. pašalinti iš lobistinės veiklos objekto administracinius sprendimus ir individualius teisės aktus). Tai leistų išvengti perteklinių reikalavimų ūkio subjektams bei užtikrintų visuomenės teisės žinoti apie bandymus įtakoti svarbiausių teisės aktų turinį įgyvendinimą. 2.
(nustatant, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – Lietuvos Respublikos seimo nariai, Vyriausybės nariai, viceministrai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai), bet tuo pačiu numatyti šiems asmenims pareigą deklaruoti veiksmus, kuriais buvo siekiama daryti jiems įtaką. Tai leistų vykdyti realią įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir leistų išvengti neviešos verslo ir kitų interesų grupių įtakos politikams (ar bent jau reikšmingai mažintų tokios įtakos galimybes). 3. Pakeisti įstatyme pateikiamų lobistų teisių sąrašą, išbraukiant iš jo bendras visiems piliečiams garantuojamas teises. 4. Panaikinti nuostatą, leidžiančia įvairių interesų grupių atstovams išvengti įtakos veiksmų deklaravimo, prisidengiant viešo intereso gynimu. 5. Aiškiai nustatyti, kad asmenų dalyvavimas viešose ir protokoluojamuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi teisės aktų priėmimo ar pakeitimo klausimai nėra laikomas deklaruotina lobistine veikla. 6. Numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareigą sukurti, prižiūrėti viešą lobistinės veiklos deklaravimo sistemą ir užtikrinti jos tinkama funkcionavimą. Tai leistų pagerinti įstatymo tikslų pasiekimą ir jo nuostatų vykdymo kontrolę, o kartu sudarytų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sąlygas gauti tinkamą Lobistinės veiklos įstatymo priežiūros funkcijų finansavimą. Tokie siūlomi pakeitimai užtikrintų veiksmingą įstatymo nuostatų taikymą praktikoje ir leistų išvengti ginčų ir neaiškumų dėl įstatyme numatytų įpareigojimų. Pažymėtina, kad dabar galiojančios Lobistinės veiklos įstatymo redakcijos trūkumus pastebėjo ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, kuris kartu su Vilniaus politikos analizės institutu viešai siūlo daryti panašius pakeitimus kaip ir siūlomi Įstatymo projekte. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimto įstatymo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymą bus sudarytos prielaidos skaidresnei teisėkūrai, praktikoje bus laikomasi įstatymo reikalavimų, todėl mažės prielaidų korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas suteiks daugiau aiškumo verslo veikloje, neliks neapibrėžtumų dėl administracinių sprendimų priėmimo, verslo subjektams sumažės administracinė našta (nereikės vertinti ar reikia registruotis lobistais teikiant juridinio asmens vardu prašymus dėl būtinų įprastoje veikloje administracinių sprendimų priėmimo). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktų iki įstatymo įsigaliojimo parengs Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali prireikti papildomų lėšų Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos vykdomiems Lobistinės veiklos įstatyme numatytoms funkcijoms (patogiai ir aiškiai elektroninio deklaravimo sistemai sukurti bei ją prižiūrėti) tinkamai finansuoti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lobistinė veikla, lobistas, asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Juozas Olekas Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2399 (toliau
Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]