priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai sutartinai pažymi, kad Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau nepaisant nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės laikų tebesitęsiančios diskusijos apie ypatingą Lukiškių aikštės istorinį vaidmenį ir memorialinę, reprezentacinę bei visuomeninę (poilsinę bei rekreacinę) reikšmę Lietuvos piliečiams, visi per pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti užtikrinti šiai erdvei deramą apipavidalinimą, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos – neįgyvendinamos. Teikiamo įstatymo projekto pagrindas – įsitikinimas, kad biurokratiniai suvaržymai ir ligšiolinis atsakomybių nepasidalijimas negali ir neturi užkirsti kelio šios reikšmingos aikštės performavimui, kad ši išpildytų jai priskiriamą memorialinę ir reprezentacinę misiją. Projekto tikslas – užtikrinti, kad aikštės valstybinis statusas būtų įtvirtintas įstatymu, o vykstantys jos atnaujinimo darbai išpildytų Seimo išreikštą valią ir visuomenės lūkesčius dėl tinkamo jos įrengimo. Įvertinant Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialo konkurso vykdymą, išryškėja, kad teisinio reglamentavimo aukščiausiu lygiu stoka sukuria terpę institucinei betvarkei. Todėl Seimo priimtas įstatymas ir jame įtvirtintas įpareigojimas Vyriausybei padėtų užkirsti kelią šiuo metu vykstančiam chaotiškam aikštės tvarkymo procesui, taip pat apsisaugoti nuo Lietuvos laisvos kovotojų memorialinės koncepcijos neatitinkančio aikštės apipavidalinimo, o taip pat suspėti pabaigti darbus iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metų pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arūnas Gumuliauskas ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu egzistuoja keli žemesni už įstatymą teisės aktai, apibrėžiantys Lukiškių aikštės statusą. Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimas apibrėžia, kad prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvusieji NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje reikia visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą. Seimo
aikštės funkcijų“ numato, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“, tačiau neįvardina memorialo turinio. Šios kadencijos Seimas 2017 m. gegužės 2 d. yra priėmęs rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog Lukiškių aikštėje įrengiant memorialą, skirtą Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti, turi būti atidengtas paminklas tautos ir valstybės simboliui Vyčiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Nepaisant aiškiai išreikštos Seimo valios (2017 m. gegužės 2 d. rezoliucija), taip pat vienareikšmiškos visuomenės paramos Vyčio paminklui, Kultūros ministerijos įvykdytas konkursas dėl Lukiškių aikštės memorialo neatsižvelgė nei į tai, nei į faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybės atlikti aikštės rekonstrukcijos darbai parengė pamatus ir vietą būtent Vyčio paminklui.
Todėl šiuo projektu siūloma aukščiausio, įstatymo lygmeniu įtvirtinti aikštės valstybinę reprezentacinę funkciją bei joje įrengti memorialą su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu. Naujas reglamentavimas padėtų aiškiai apibrėžti aikštės reikšmę ir memorialo turinį, o taip pat pavedant Vyriausybei suderinti Vyčio memorialo projektą, išpildyti visuomenės lūkesčius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. balandžio 31 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu prireiktų 1 mln. eurų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams ir Vyčio projekto pabaigimui, pagaminimui ir pastatymui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Viešieji objektai“, „įamžinimas“, „Lukiškių aikštė“, „istorinė atmintis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Arūnas Gumuliauskas Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Jovaiša Darius Kaminskas Aušra Papirtienė Arvydas Nekrošius Laimutė Matkevičienė Povilas Urbšys Stasys Tumėnas Juozas Rimkus Guoda Burokienė Aurimas Gaidžiūnas Jurgis Razma Viktoras Rinkevičius Petras Nevulis Lauras Stacevičius Juozas Imbrasas Petras Gražulis Rimas Andrikis Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Irena Degutienė Žygimantas Pavilionis Valius Ąžuolas Mindaugas Puidokas Naglis Puteikis Rimantas Sinkevičius Valentinas Bukauskas Irena Šiaulienė Juozas Varžgalys Rima Baškienė Ričardas Juška Rimantas Jonas Dagys Gintarė Skaistė Dainius Kreivys Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Paulius Saudargas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2017-12-18 Nr. S-2017-11379 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE ĮSTATYMO projekto nr. XIIIP‑1475 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1475 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu yra siūloma apibrėžti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą,
funkcijas bei nustatyti, kad šioje aikštėje turi būti įrengtas memorialas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir pastatytas Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujantis Konstitucijos 67 straipsniu, leidžia įstatymus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles, numatytas taikyti daug kartų, formuluojamas kaip nuolatinis paliepimas. Norminio teisės akto galiojimo terminas paprastai yra neribotas. Norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, teisės subjektų ratas, kuriam skirtas toks teisės aktas yra neapibrėžtas, konkretus adresatas ar objektas nenurodomas. Tuo tarpu individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teikiamu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečios Vilniaus Lukiškių aikštės statusą, bei nustatyti, kad Lukiškių aikštėje turi būti įrengtas memorialas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms bei pastatytas Vytį vaizduojantis monumentas. Teisės teorijos požiūriu teikiamas projektas savo turiniu labiau panašus į individualų teisės aktą.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, kyla abejonių, ar įstatymo projektas savo turiniu atitinka esminius įstatymo požymius ir gali būti įstatymo reguliavimo objektu. Antra, Lukiškių aikštės funkcijos jau yra nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarime Nr. VIII-1070 ,,Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Taigi, priėmus įstatymą, iš esmės tokios pačios Lukiškių aikštės funkcijos būtų nustatytos dviejuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Lukiškių aikštės statusas ir funkcijos įtvirtintos kituose teisės aktuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu Lukiškių aikštė yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir turi saugomo objekto statusą. Atsižvelgus į tai, svarstytina ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė rezoliuciją Nr. XIII-341 „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuria kreipėsi į Vyriausybę prašydamas Vyriausybės pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2017 m. kovo
koordinuoti Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimus, taip pat iki 2017 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje. Taip pat, Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. pasitarime Nr.
grupės išvados ir pateikti pavedimai: Kultūros ministerijai – suorganizuoti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, projektų kūrybines dirbtuves ir išrinkti laimėtoją, Aplinkos ir Finansų ministerijoms – suplanuoti lėšas 2018 metams Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo darbams užbaigti, o Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlyta pateikti informaciją dėl lėšų, reikalingų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams užbaigti, organizuoti memorialo projekto įgyvendinimą iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir pasirašyti su Kultūros ministerija bendradarbiavimo susitarimą dėl memorialo projekto įgyvendinimo. Kultūros ministerijai suorganizavus aukščiau nurodytą projekto konkursą, buvo paskelbta, kuris projektas surinko daugiausia balsų[¹]. Šiuo projektu siūloma Lukiškių aikštėje ne statyti Vytį vaizduojantį monumentą, o memorialą įrengti kitu būdu. Taigi, priėmus įstatymą, būtų du kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, projektai. Iš visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris iš jų (ar abu) būtų įgyvendinami. 2. Projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „projektiniai sprendimai“ nėra aiški, tai yra neaišku, kokio objekto projektiniai sprendimai turimi omenyje. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje suformuluotas įpareigojimas derinti projektinius sprendimus su Genocido aukų muziejumi, kaip pastatu, nėra logiškas. Taip pat nėra aišku, kokių Pamėnkalnio urbanistinių sprendimų perspektyva turi būti įvertinta. 3. Projekto 3 straipsnio pavadinime žodis ,,pavedimas“ keistinas žodžiu ,,pasiūlymas“. 4. Projekto 3 straipsnio pirmoji pastraipa tobulintina kalbiniu požiūriu. Pastebėtina ir tai, kad nėra aišku, kokiu būdu į memorialo ir Vyčio monumento projekto rengimą bei jo tvirtinimą turėtų būti įtraukti visuomenės, kultūros, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Ši pastraipa taip pat nedera su to paties straipsnio 2 punktu, nes nėra aišku, kokiu būdu aukščiau minėti subjektai galėtų dalyvauti Vyriausybei valstybės biudžete numatant lėšas minėto projekto įgyvendinimui. 5. Projekto 3 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
monumento projektą, pagal kurį Lukiškių aikštė galutinai sutvarkoma ir Lietuvos laisvės kovos įamžinamos ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Konstitucijos 91 straipsnyje, Vyriausybės įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybės funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. Projektu siūloma Vyriausybei pavesti nebūdingą funkciją, t.y. pačiai parengti aukščiau minėtus memorialo ir monumento projektus. Manytina, kad Vyriausybė galėtų organizuoti aukščiau nurodytų projektų parengimą, bet ne pati juos parengti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, nuostata ,,parengia ir patvirtina <...> projektą, pagal kurį Lukiškių aikštė galutinai sutvarkoma“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar galutinis Lukiškių aikštės sutvarkymas apimtų tik memorialo ir Vyčio paminklo įrengimą, ar ir kitus Lukiškių aikštės tvarkymo darbus. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija būtų atsakinga už parengto ir patvirtinto projekto įgyvendinimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytus neaiškumus. Vertinamojoje projekto nuostatoje data ,,2018 m. balandžio 31 d.“ tikslintina. 6.
siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ,,metiniame valstybės biudžete numato lėšas, reikalingas šio projekto įgyvendinimui“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti apytiksliu skaičiavimu prireiktų 1 mln. eurų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams ir Vyčio projekto pabaigimui, pagaminimui ir pastatymui. Pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Šiuo metu Seime svarstomame 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1227 Kultūros ministerijai, kaip tikslinė dotacija Vilniaus miesto savivaldybei, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui Lukiškių aikštėje pastatyti yra numatyta 500 tūkst. Eurų. Šis projektas turėtų būti koreguojamas, skiriant papildomų lėšų memorialo ir Vyčio monumento projekto įgyvendinimui. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos išvada. 7. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“. 7.2. Projekto preambulės trečiojoje pastraipoje nurodytinas Vyriausybės nutarimo numeris ir pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytame Vyriausybės nutarime nėra išreikšta tokio tikslo, kuris minimas projekte. 7.3. Projekto preambulės ketvirtojoje pastraipoje nurodytinas Seimo nutarimo numeris. 7.4. Projekto preambulės penktojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „šios“ ir „kadencijos“. 7.5. Projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 7.6. Projekto 2 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa turi būti numeruojama kaip 3 dalis, o šio straipsnio 3 dalis pernumeruota į 4 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5)
[¹] http://lrv.lt/lt/naujienos/lukiskiu-aiksteje-siuloma-igyvendinti-andriaus-labasausko-projekta