Projekto lyginamasis variantas
19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 18² straipsniu
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;“. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 35 dalį. 35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 38 dalimi: ,,38. Atliekos – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme“. 4. Buvusią 2 straipsnio 38 dalį laikyti 39 dalimi. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
kitaip. 2. Neteko galios nuo 2013-07-13. 32. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas netauriųjų metalų laužą. 43.
kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. 54.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo individualios veiklos pajamų gali būti apmokestinamos, jeigu 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos) jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 eurų sumą apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 65. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sumuojamos) pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio.
mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
išdėstyti taip: „1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 20² punktu:
,,20²) palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą tarpusavio skolinimo platformoje Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už suteiktas lėšas sutelktinio finansavimo platformoje Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir
metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojo atvykimui į darbo vietą ir išvykimui jos;“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 9¹, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 16¹, 17, 18, 20, 20¹, 20², 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
1Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį. 6. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla,
su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. 2. Papildyti 18 straipsnį 14 dalimi: ,,14. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.“
Pripažinti netekusia galios 18¹ straipsnio 4 dalį. 4.
individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus atliekas netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:“. 9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 4 560 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 380 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 380 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5.
turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 450 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 390 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. 7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 8.
8Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 10 8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 11. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 14 9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. 15 10.
Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2. A klasės pajamoms priskiriamos:
vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3.
3B klasės pajamoms priskiriamos visos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos;
2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje, taip pat papildomus kartu su pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija teikiamus duomenis.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir“. 13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD
dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, antrojo mėnesio 15 vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo.“
Papildyti 34 straipsnį 6 dalimi: „6.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai minėtose dalyse nurodytą prašymą pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, privalantis teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikia iki šio Įstatymo
pabaigos.“
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Apskaičiuojant ir deklaruojant nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį už 2018 metų mokestinį laikotarpį, tokioms pajamoms taikomas 10 procentų pajamų mokesčio tarifas, o taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas ne pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18² straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o pagal formulę:
1) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,05;
2) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus (jeigu pagal šią formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0): Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,05 – 0,0000025* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. 2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami tik iš šios veiklos rūšies pajamų. 5.
įstatymo 18¹ straipsnio nustatyta tvarka sukauptais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiamos visų vykdomų individualios veiklos rūšių pajamos, išskyrus 2018 metų mokestinį laikotarpį uždirbtas apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurios šį mokestinį laikotarpį gali būti dengiamos tik ankstesniais nuostoliais iš šios veiklos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1237(2) lyginamasis variantas
19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 18² straipsniu
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;“. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 35 dalį. 35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 38 dalimi: ,,38. Atliekos – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme“. 4. Buvusią 2 straipsnio 38 dalį laikyti 39 dalimi. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
kitaip. 2. Neteko galios nuo 2013-07-13. 32. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas netauriųjų metalų laužą. 43.
kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. 54.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo individualios veiklos pajamų gali būti apmokestinamos, jeigu 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sumuojamos) jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 65. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos) pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio.
mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
išdėstyti taip: „1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 20² punktu:
,,20²) palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir
metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 9¹, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 16¹, 17, 18, 20, 20¹, 20², 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
5Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 20 ir 20² punkteuose
nustatytos lengvatos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikomos tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.“
dalį. 6. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. 6 straipsnis. 18¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 18¹ straipsnio 4 dalį. 4. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti Įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas 1.
Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir
pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 0,000005 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus atliekas netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.“9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis.
neapmokestinamasis pajamų dydis
pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 4 560 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 380 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 380 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3.
yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 450 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 390 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. 7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 10 8.
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 11. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 14 9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. 15 10. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2.
pajamoms priskiriamos:
užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3.
3B klasės pajamoms priskiriamos visos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos;
2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje, taip pat papildomus kartu su pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija teikiamus duomenis.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir“. 13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD
dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, antrojo mėnesio 15 vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo.“
Papildyti 34 straipsnį 6 dalimi: „6.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tose dalyse nurodytą prašymą pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, privalantis teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikia iki šio Įstatymo
pabaigos.“
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų mokestinio laikotarpio pajamų mokestį, mokėtiną nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų, šioms pajamoms taikomas 10 procentų pajamų mokesčio tarifas, o taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę:
1) kai metinės apmokestinamosios individualios žemės ūkio veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,05;
2) kai metinės apmokestinamosios individualios žemės ūkio veiklos pajamos yra didesnės negu 10 000 eurų per metus (jeigu pagal šią formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0): Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,05 – 0,0000025 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. 2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami tik iš šios rūšies veiklos pajamų. 5.
įstatymo 18¹ straipsnio nustatyta tvarka sukauptais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiamos visų rūšių vykdomos individualios veiklos pajamos, išskyrus 2018 metų mokestinį laikotarpį uždirbtas apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurios šį mokestinį laikotarpį gali būti dengiamos tik ankstesniais nuostoliais iš šios veiklos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1237(3) lyginamasis variantas
19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 18² straipsniu
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;“. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 35 dalį. 35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 38 dalimi: ,,38. Atliekos – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme“. 4. Buvusią 2 straipsnio 38 dalį laikyti 39 dalimi. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
kitaip. 2. Neteko galios nuo 2013-07-13. 32. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas netauriųjų metalų laužą. 43.
kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. 54.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo individualios veiklos pajamų gali būti apmokestinamos, jeigu 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sumuojamos) jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 65. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto Fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokesčiu nuo gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos) pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio.
mokestinį laikotarpį viršijančios Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
išdėstyti taip: „1) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;“. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 20² punktu:
,,20²) palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir
metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“. 4. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 56 punktu:
„56) pajamos, gautos už suteiktą pagalbą slaptai bendradarbiaujant su
kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis.“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 9¹, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 16¹, 17, 18, 20, 20¹, 20², 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
6Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 20 ir 20² punkteuose
nustatytos lengvatos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikomos tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.“
dalį. 6. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. 6 straipsnis. 18¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 18¹ straipsnio 4 dalį. 4. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti Įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas 1.
Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir
pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus atliekas netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.“9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis.
neapmokestinamasis pajamų dydis
pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 4 560 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 380 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 380 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3.
yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 450 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 390 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. 7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 10 8.
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 11. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 14 9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. 15 10. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. 2.
pajamoms priskiriamos:
užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos pajamas, kitos veiklos pajamos , kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas pajamos ir pajamas, gautos gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotas parduotą arba kitaip perleistas perleistą nuosavybėn atliekas netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 3.
3B klasės pajamoms priskiriamos visos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos;
2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje, taip pat papildomus kartu su pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija teikiamus duomenis.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir“. 13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD
dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, antrojo mėnesio 15 vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo.“
Papildyti 34 straipsnį 6 dalimi: „6.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tose dalyse nurodytą prašymą pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, privalantis teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikia iki šio Įstatymo
pabaigos.“
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų mokestinio laikotarpio pajamų mokestį, mokėtiną nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų, šioms pajamoms taikomas 10 procentų pajamų mokesčio tarifas, o taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal formulę:
1) kai metinės apmokestinamosios individualios žemės ūkio veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,05;
2) kai metinės apmokestinamosios individualios žemės ūkio veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus (jeigu pagal šią formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0): Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,05 – 1/300000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 15 000)). 4. 2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami tik iš šios rūšies veiklos pajamų. 5.
įstatymo 18¹ straipsnio nustatyta tvarka sukauptais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiamos visų rūšių vykdomos individualios veiklos pajamos, išskyrus 2018 metų mokestinį laikotarpį uždirbtas apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurios šį mokestinį laikotarpį gali būti dengiamos tik ankstesniais nuostoliais iš šios veiklos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
24, 27, 29, 33, 34 straipsnių PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 18² straipsniu ĮSTATYMO projektO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais buvo didinami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau
teikiamus siūlymus, Lietuvoje asmenims, uždirbantiems 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, mokesčių našta turėtų sumažėti iki 32,5 proc.
Šiuo metu galiojantis individualios veiklos pajamų apmokestinimas lemia netolygų mokesčių naštos paskirstymą priklausomai nuo veiklos rūšies, o ne nuo realaus individualios veiklos pelno, be to, praktikoje nuolat kyla ginčų dėl veiklos priskyrimo laisvųjų profesijų veiklai, iš kurios gaunamoms (uždirbamoms) pajamoms (atėmus leidžiamus atskaitymus) taikomas ne sumažintas 5 procentų, o 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, padidinant šiuo metu Įstatyme nustatytus NPD, įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, atsisakyti PNPD taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui, peržiūrint individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus, taip pat spręsti kitus Įstatymo taikymo praktikoje kylančius klausimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) Mokesčių teisės skyriaus (departamento vyresnioji patarėja, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) vyriausiasis specialistas Evaldas Putrimas, tel. 219 9476. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Įstatymo nuostatas šiuo metu taikomas bendras 310 eurų NPD, 320 eurų ir 380 eurų NPD taikomas riboto darbingumo asmenims, taip pat 200 eurų PNPD – už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį).
Pagal galiojančias Įstatymo nuostatas bendras 15 proc. tarifas taikomas apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms iš laisvųjų profesijų (tokioms profesijoms priskiriami, pavyzdžiui, gydytojai, teisininkai, buhalteriai, turto vertintojai, lektoriai, architektai, programuotojai, žurnalistai ir kt.); o kitos individualios veiklos (pavyzdžiui, prekybos, gamybos, žemės ūkio ir kt.) pajamos, įskaitant ir labai dideles pajamas, apmokestinamos taikant mažesnį 5 proc. tarifą. Be to, kiekvienos rūšies individualios veiklos apmokestinamosios pajamos yra apskaičiuojamos ir apmokestinamos atskirai. Individualią veiklą vykdantys gyventojai nuo Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, nurodytų veiklos rūšių pajamų gali mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, jei gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju. Tokio mokesčio dydį nustato savivaldybės, kuri išduoda verslo liudijimą, taryba. Tačiau tais atvejais, kai veikla vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, savivaldybių teisė nustatyti minėtą dydį yra apribota „grindimis“ (ne mažiau kaip 684 eurai per metus), t. y. savivaldybės negali nustatyti mažesnio fiksuoto pajamų mokesčio, nei nustatyta Įstatyme. Šiuo metu ūkininkų ar kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų per mokestinį laikotarpį visos gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu privalo registruotis ar yra įregistruotas PVM mokėtoju.
Šioms pajamoms, atėmus leidžiamus atskaitymus, taikomas sumažintas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai žemės, kuri savo esme yra pagrindinis jų pajamų uždirbimo šaltinis, įsigijimo išlaidų negali atskaityti iš pajamų. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nors pastaraisiais metais NPD buvo nuosekliai didinami, mokesčių našta, tenkanti mažiausiai uždirbantiems asmenims, Lietuvoje vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, tolesniu PNPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes dabartinėje apmokestinimo sistemoje jau beveik pasiekta riba, kada tolesnis PNPD didinimas nedaro įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamoms pajamoms (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (380 eurų) ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, gyventojų pajamų mokesčio nebemoka, nes jam taikomas NPD yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų, taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Taip pat siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis individualios veiklos pajamų apmokestinimas lemia netolygų mokesčių naštos paskirstymą priklausomai nuo profesinės veiklos rūšies, dėl ko net ir didelį pelną gaunantys gyventojai apmokestinami taikant sumažintą 5 procentų tarifą, ir atvirkščiai – tam tikrų profesijų atstovai, net uždirbdami nedidelį pelną, moka 15 procentų pajamų mokestį, taip pat atsižvelgiant į nuolat kylančius ginčus dėl veiklos priskyrimo laisvųjų profesijų veiklai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklauso nuo per metus gaunamo pelno dydžio (o ne nuo profesinės veiklos rūšies). Tuo tikslu siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikant tarptautinėje praktikoje taikomą vadinamąjį mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal Įstatymo projekte nustatytas formules, kurias pritaikius būtų pasiekta, kad tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais; kai metinis pelnas viršija 10 000 eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 procentų nominalų tarifą, kai pelnas siektų 30 000 eurų per metus. 10 000 eurų metinės apmokestinamosios pajamos kaip intervalo apatinė riba pasirinktos atsižvelgiant į 2018 m. numatomą vidutinį bruto darbo užmokestį (889,9 euro), kas per metus sudarytų 10,7 tūkst. eurų. Dėl formulės paprastumo sumą siūloma apvalinti iki 10 000 eurų.
eurų metinės apmokestinamosios pajamos kaip intervalo viršutinė riba pasirinktos šiuo metu galiojančiai privalomos registracijos į PVM mokėtojus apyvartos ribai pritaikius 30 procentų menamų išlaidų (be jas pagrindžiančių dokumentų) atskaitymo taisyklę (45000*0,7= 31500, dėl formulės paprastumo sumą siūloma apvalinti iki 30 000 eurų). Pažymėtina, kad vertinant Įstatymo projekto poveikį individualią veiklą vykdančių gyventojų pajamoms iš individualios veiklos (pagal 2015 m. gyventojų pateiktų deklaracijų duomenis), tai: 29 procentams gyventojų pajamos „į rankas“ padidės, 7 procentams – sumažės, o 64 procentams – nesikeis. Kartu vertinant Įstatymo projekto teigiamą poveikį individualią veiklą vykdantiems asmenims, pažymėtina, kad įsigaliojus šiam projektui visos individualios veiklos pajamos galės būti mažinamos GPMĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išlaidomis (iki šiol tokia galimybe galėjo pasinaudoti tik asmenys, kurių pajamos apmokestinamos 15 procentų dydžio pajamų mokesčiui). Mokesčio kreditas būtų taikomas bendrai visų, gyventojo vykdomų, individualios veiklos rūšių pajamoms, todėl Įstatymo projekte kartu siūloma atsisakyti ir esančių ribojančių nuostatų, kad su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas, taip pat, kad iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis.
Tokia individualios veiklos pajamų apskaičiavimo sistema kartu sumažintų ir administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kadangi jiems nebereiktų atskirai išskirti ir deklaruoti išlaidas pagal kiekvieną vykdomą individualios veiklos rūšį, kas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai vykdomos panašios veiklos arba kai vienu išlaidų dokumentu grindžiami kelių veiklų leidžiami atskaitymai, sudaro papildomą administracinę naštą. Efektyvusis pajamų mokesčio tarifas pritaikius mokestinį kreditą Įstatymo projekte siūloma naują individualios veiklos apmokestinimo schemą taikyti ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 000 eurų). Toks iš individualios žemės ūkio veiklos gautų pajamų apmokestinimas leistų užtikrinti, kad nebūtų sudaromos išskirtinės apmokestinimo sąlygos vienam iš ekonominių sektorių, ypač įvertinus tai, kad efektyvūs pajamų mokesčio tarifai, taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, yra sąlyginai žemi ir tam tikrais atvejais neproporcingi gaunamų pajamų dydžiui.
Kartu siekiant, kad ūkininkams ir kitiems asmenims, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, atsirandanti mokesčių našta didėtų palaipsniui, ir įvertinus žemės ūkio veiklos specifiką (sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas, klimato sąlygų ir pan. įtaką veiklos rezultatams), Įstatymo projekto nuostatomis siūlomas pereinamasis laikotarpis, kas reikš, kad gyventojų pajamų mokestis žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams didės palaipsniui (t. y. bendra individualios veiklos apmokestinimo sistema visiškai bus taikoma 2020 metais sumokant gyventojų pajamų mokestį už 2019 metais apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas). Be to, įvertinus tai, kad žemės ūkio paskirties žemė yra pagrindinis pajamų iš žemės ūkio veiklos uždirbimo šaltinis, siūloma numatyti galimybę iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti tokios paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veikloje, įsigijimo išlaidas. Individualios veiklos vykdymas mokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį (įsigijus verslo liudijimą) yra pats paprasčiausias gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo būdas, kuriam taikoma supaprastinta pajamų apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka, toks pajamų mokesčio sumokėjimo būdas yra orientuotas į smulkiausiu verslu užsiimančius gyventojus, tačiau kartu jis yra rizikingas pajamų neapskaitymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma iki
peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Toks ribos sumažinimas, vertinant pagal gyventojų 2016 m. deklaruotas pajamas mokesčių administratoriui, turėtų įtakos tik apie 3 procentus gyventojų, mokančių fiskuoto dydžio pajamų mokestį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama ir tolygesnės mokesčių naštos paskirstymo smulkiajam verslui, reikia įvertinti, kad tokių gyventojų (deklaruojančių daugiau kaip 35 000 eurų pajamų apmokestinamų fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu per mokestinį laikotarpį) pajamoms apskaičiuotas efektyvus pajamų mokesčio tarifas (skaičiuojant kiek yra sumokama fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ir kiek yra deklaruojama pajamų) siekia tik 0,51 procento (už 2016 metus), arba 2,3 procento, jeigu būtų skaičiuojama nuo gauto pelno (laikantis prielaidos, kad išlaidos sudaro 78 procentų gautų pajamų). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visas surenkamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis yra įskaitomas į verslo liudijimą išdavusios savivaldybės biudžetą, o Įstatyme įtvirtinta riba (684 eurai per metus, vykdant veiklą visos Lietuvos teritorijoje) iš dalies riboja savivaldybių teises savarankiškai nustatyti į jų biudžetus įskaitomo mokesčio dydį, Įstatymo projekte siūloma naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ribas, paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, savivaldybėms, taip didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu nėra siūlomos nustatyti tam tikros pereinamosios nuostatos dėl savivaldybių tarybų teisės nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifus 2018 metams, kadangi Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tokios nuostatos nėra būtinos – Įstatymo projektu siūlomas ,,švelnesnis“ teisinis reguliavimas – savivaldybių taryboms siūloma suteikti platesnius įgaliojimus nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, kuris visas įskaitomas į savivaldybių biudžetus, tarifus, paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises savivaldybių taryboms, todėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifai ar lengvatos dėl jų, t. y. nustatyti pagal apibrėžtas taisykles, neprieštaraus Įstatymo projekto nuostatoms.
Kartu, įvertinus praktikoje kylančius klausimus dėl kai kurių Įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo, siūlomi kiti Įstatymo pakeitimai:
1) atsižvelgiant į kylančius klausimus dėl užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautų pajamų, kurių dvigubas apmokestinimas naikinamas taikant atleidimo metodą (t. y. faktiškai Lietuvoje jos nėra apmokestinamos, jeigu mokestis buvo sumokėtas užsienio valstybėje), vertinimo NPD taikymo tikslais apskaičiuojant metines apmokestinamąsias pajamas, Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą aiškiai įvardijant, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų atimamos tik Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos.
Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad užsienyje gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje jos gautos, būtų vertinamos taip pat kaip ir Lietuvoje gautos tos pačios rūšies pajamos;
2) Įstatymo projekte taip pat siūloma aiškiau išdėstyti pajamų rūšių, priskiriamų A ir B klasėms, sąrašus, kartu numatant, kad A klasei priskiriamos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, gautos iš individualią veiklą vykdančių gyventojų (pakeitimas ypač aktualus ūkininkams, nuomojantiems žemės sklypus iš vietos gyventojų, kurie paprastai būna vyresnio amžiaus žmonės, dažnais atvejais patys negalintys pasirūpinti pajamų deklaracijų teikimu ir mokesčio sumokėjimu pasibaigus mokestiniam laikotarpiui).
Kartu Įstatymo projekte siūloma atsisakyti individualios veiklos pajamoms, gautoms iš darbdavio, taikomos išimties – siūloma tokias pajamas laikyti ne A klasės, o kaip ir kitas individualios veiklos pajamas – B klasės pajamomis (pakeitimas ypač aktualus ūkininkams, dirbantiems kooperatinėse žemės ūkio bendrovėse ir parduodantiems savo užaugintą produkciją toms bendrovėms – pagal dabartinį reguliavimą kooperatinės bendrovės, išmokėdamos išmokas už žemės ūkio produkciją, nuo visos išmokamos sumos išskaičiuoja 5 procentų pajamų mokestį, kurį ūkininkai gali susigrąžinti tik deklaruodami metines pajamas, t. y. tokiu būdu įšaldomos ūkininkų apyvartinės lėšos);
3) siekiant, kad visų rūšių atliekų tvarkytojams būtų nustatytos vienodos mokestinės prievolės, siūloma keisti Įstatymą, pagal kurį A klasės pajamoms būtų priskirtos gyventojams išmokėtos išmokos ne tik už supirktą netauriųjų metalų laužą, dėl kurio apibrėžties nuolat kyla klausimų, bet ir už bet kokias atliekas, kurios apimtų tiek akumuliatorius ir baterijas, tiek eksploatuoti netinkamas transporto priemones, elektros ir elektronikos įrangą ar kitas atliekas, savo sudėtyje turinčias arba neturinčias tauriųjų ar netauriųjų metalų;
4) užtikrinant mokesčių neutralumo principo laikymąsi, kartu skatinant alternatyvaus finansavimo priemonių plėtrą Įstatymo projektu siūloma, kad pajamos už paskolintą kapitalą (palūkanos) būtų apmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar investuota į indėlius, ar į ne nuosavybės vertybinius popierius, ar paskola suteikta per alternatyvaus finansavimo priemones, Įstatymo 17 straipsnyje siūloma papildomai nustatyti, kad palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą tarpusavio skolinimo platformoje Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už suteiktas lėšas sutelktinio finansavimo platformoje Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, būtų neapmokestinama.
Kartu Įstatymo projekte siūloma atsisakyti individualios veiklos pajamoms, gautoms iš darbdavio, taikomos išimties – siūloma tokias pajamas laikyti ne A klasės, o kaip ir kitas individualios veiklos pajamas – B klasės pajamomis (pakeitimas ypač aktualus ūkininkams, dirbantiems kooperatinėse žemės ūkio bendrovėse ir parduodantiems savo užaugintą produkciją toms bendrovėms – pagal dabartinį reguliavimą kooperatinės bendrovės, išmokėdamos išmokas už žemės ūkio produkciją, nuo visos išmokamos sumos išskaičiuoja 5 procentų pajamų mokestį, kurį ūkininkai gali susigrąžinti tik deklaruodami metines pajamas, t. y. tokiu būdu įšaldomos ūkininkų apyvartinės lėšos);
3) siekiant, kad visų rūšių atliekų tvarkytojams būtų nustatytos vienodos mokestinės prievolės, siūloma keisti Įstatymą, pagal kurį A klasės pajamoms būtų priskirtos gyventojams išmokėtos išmokos ne tik už supirktą netauriųjų metalų laužą, dėl kurio apibrėžties nuolat kyla klausimų, bet ir už bet kokias atliekas, kurios apimtų tiek akumuliatorius ir baterijas, tiek eksploatuoti netinkamas transporto priemones, elektros ir elektronikos įrangą ar kitas atliekas, savo sudėtyje turinčias arba neturinčias tauriųjų ar netauriųjų metalų;
4) užtikrinant mokesčių neutralumo principo laikymąsi, kartu skatinant alternatyvaus finansavimo priemonių plėtrą Įstatymo projektu siūloma, kad pajamos už paskolintą kapitalą (palūkanos) būtų apmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar investuota į indėlius, ar į ne nuosavybės vertybinius popierius, ar paskola suteikta per alternatyvaus finansavimo priemones, Įstatymo 17 straipsnyje siūloma papildomai nustatyti, kad palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą tarpusavio skolinimo platformoje Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už suteiktas lėšas sutelktinio finansavimo platformoje Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, būtų neapmokestinama. 5) siekiant mažinti administracinę naštą subjektams, išmokantiems A ir B klasių išmokas, siūloma nustatyti, kad informaciją apie tokias išmokas mokesčių administratoriui būtų galima pranešti viena forma (informacija apie B klasės išmokas būtų teikiama kaip papildomi kartu su pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija teikiami duomenys) ir vienu terminu – iki kito mokestinio laikotarpio antro mėnesio 15 dienos;
6) į Įstatymą siūloma perkelti nuostatą (šiuo metu reguliuojamą Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu), kad nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti asmenims, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, arba politinėms partijoms, nevykdomas, jeigu gyventojas nevykdo pareigos Įstatyme nustatytu terminu pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją;
7) atsižvelgiant į tai, kad darbdaviai, siekdami paskatinti darbuotojus, pavyzdžiui, gimtadienio proga įteikdami nedidelės vertės dovanas, dažnai tai įvardija kaip prizą, kurio vertė iki 200 eurų per mokestinį laikotarpį šiuo metu yra neapmokestinama, o dovanos apmokestinamos nuo 1 euro, Įstatymo projekte siūloma suvienodinti prizų ir dovanų, gautų iš darbdavio, apmokestinimą.
5) siekiant mažinti administracinę naštą subjektams, išmokantiems A ir B klasių išmokas, siūloma nustatyti, kad informaciją apie tokias išmokas mokesčių administratoriui būtų galima pranešti viena forma (informacija apie B klasės išmokas būtų teikiama kaip papildomi kartu su pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija teikiami duomenys) ir vienu terminu – iki kito mokestinio laikotarpio antro mėnesio 15 dienos;
6) į Įstatymą siūloma perkelti nuostatą (šiuo metu reguliuojamą Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu), kad nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti asmenims, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, arba politinėms partijoms, nevykdomas, jeigu gyventojas nevykdo pareigos Įstatyme nustatytu terminu pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją;
7) atsižvelgiant į tai, kad darbdaviai, siekdami paskatinti darbuotojus, pavyzdžiui, gimtadienio proga įteikdami nedidelės vertės dovanas, dažnai tai įvardija kaip prizą, kurio vertė iki 200 eurų per mokestinį laikotarpį šiuo metu yra neapmokestinama, o dovanos apmokestinamos nuo 1 euro, Įstatymo projekte siūloma suvienodinti prizų ir dovanų, gautų iš darbdavio, apmokestinimą. Taip pat, siekiant prisidėtų prie valstybės vykdomos regioninės politikos, palengvinant galimybes investuotojams susirasti ir išlaikyti darbuotojus regionuose, bei suteikti papildomas galimybes darbdaviui mažesnėmis išlaidomis motyvuoti darbuotojus, teikiamas siūlymas neapmokestinamosios pajamos priskirti darbuotojų gautą naudą dėl darbdavio lėšomis apmokėtų visuomeninio transporto bilietų, naudojamų vykstant į darbo vietą ir iš jos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas užtikrintų tolygesnį individualią veiklą vykdančių gyventojų apmokestinimą, leistų sumažinti mokesčių naštą visiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kartu užtikrinant, kad bendras mokesčio tarifas būtų taikomas didesnes pajamas gaunantiems gyventojams neišskiriant nė vieno iš sektorių. Taip pat subjektams, išmokantiems A ir B klasių išmokas, Įstatymo projektu siūloma mažinti administracinę naštą nustatant, kad informaciją apie tokias išmokas mokesčių administratoriui būtų galima pranešti viena forma ir vienu terminu. Įstatymo projektu taip pat skatinama alternatyvaus finansavimo priemonių plėtra, nustatant, kad gyventojų iš tarpusavio skolinimosi platformos arba sutelktinio finansavimo platformos gautos palūkanos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, yra neapmokestinamos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11.
aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Padidinus maksimalų taikytiną NPD ir individualius NPD riboto darbingumo asmenims, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 101 milijonus eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Dėl PNPD už vaikus atsisakymo poveikis biudžetui bus teigiamas (preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus papildomai gaus apie 75 milijonų eurų). Dėl pajamų iš individualios veiklos apmokestinimo schemos pakeitimo, įskaitant ir pajamų iš žemės ūkio veiklos įtraukimą į šią schemą, tikėtinas poveikis 2019-2020 metų biudžetui – teigiamas (preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2019 metus papildomai gaus apie 6,1 milijonus eurų, o per 2020 metus apie 5,2 mln. eurų). Dėl fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimo pakeitimo, preliminariu vertinimu, 2018 metais būtų netenkama 0,6 milijonus eurų pajamų, tačiau darant prielaidą, kad tokie gyventojai pereis prie naujos individualios veiklos pajamų apmokestinimo schemos, 2019 metais papildomai būtų gaunama 1,3 milijonai eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164, nuostatas planuojami gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai 2017 m. birželio mėn. buvo pateikti visuomenei vertinti parengtu konsultaciniu dokumentu. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant Įstatymo projektą.
Vėliau parengtas Įstatymo projektas buvo teiktas derinti Lietuvos bankui, Investors‘ Forum, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Žemės ūkio rūmams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai, Lietuvos turizmo rūmams, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai, Lietuviškų degalinių asociacijai, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, Nacionalinei viešojo transporto keleivių asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Neapmokestinamasis pajamų dydis, individuali veikla, verslo liudijimas, atliekos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
–1237 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyta, kad už pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Tokiu būdu visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, paliekamos savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagrindiniai mokesčio elementai turi būti nustatyti projekte. Be to, šiai normai nėra nustatyta jokių baigiamųjų nuostatų, t.y. įstatymo nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės
gyventojams taisyklių” 3 punkte yra numatyta, jog savivaldybės iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie nustatytą (patvirtintą) kitų metų fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Tad dar prieš patvirtinant šį projektą, savivaldybės jau bus patvirtinusios fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifus pagal šiuo metu galiojantį keičiamą įstatymą. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius fiksuotus dydžio pajamų mokesčio tarifus, atsižvelgti į projektu siūlomas nuostatas. 2. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 1 dalimi dėstomus pakeitimus, siūlytina analogiškai koreguoti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų normos taikymo praktinių problemų, siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punktą, nurodant nuo kurios datos sudarytų sutarčių palūkanos bus laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹ punktų bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punkto turinį, svarstytina, ar neturėtų būti koreguojama ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, pateikiant nuorodą į visus aukščiau nurodytus punktus. 4. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto naujų nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti atskiru punktu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gyventojai atvyksta į darbą ne tik geležinkelio ar kelių viešuoju transportu, todėl svarstytina, ar nevertėtų neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti ir gyventojo gautos naudos, kai darbdavys visiškai ar iš dalies sumoka už darbuotojo kelionę į darbo vietą ir iš jos taksi arba apmoka darbuotojo patirtas išlaidas kurui, skirtam kelionei į darbo vietą ir iš jos. 5. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku kaip ir kas nustatys, jog tą mokestinį laikotarpį žemė buvo naudojama žemės ūkio veiklai, be to, nėra aišku kodėl žemės įsigijimo išlaidos bus atskaitomos per 20 mokestinių laikotarpių. Be to, siūlytina šioje dalyje esančią nuostatą „Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta)“ dėstyti prie baigiamųjų projekto nuostatų. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamas įstatymas yra papildomas nauju 18² straipsniu, kuriame įtvirtinamas nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Siekiant teisinio aiškumo, manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsniu straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje arba jame turi būti atsisakyta nuostatos „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnyje vartojama sąvoka „pajamų mokesčio kreditas“, kurios turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžti šią sąvoką. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apmokestinamosioms“ įrašytinas žodis
„metinėms“. 7. Siūlytina atsisakyti projekto 16 straipsnio 3 dalyje
esančios formuluotės „ne pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18² straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o“ kaip perteklinės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Tokiu būdu visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, paliekamos savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad mokesčio lengvatos turi būti nustatytos projekte. Be to, šiai normai nėra nustatyta jokių baigiamųjų nuostatų, t.y. įstatymo nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių” 3 punkte yra numatyta, jog savivaldybės iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie nustatytą (patvirtintą) kitų metų fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Tad dar prieš patvirtinant šį projektą, savivaldybės jau bus patvirtinusios fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifus pagal šiuo metu galiojantį keičiamą įstatymą. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius fiksuotus dydžio pajamų mokesčio tarifus, atsižvelgti į projektu siūlomas nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-11-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys:
V. Sinkevičius – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, N. Puteikis – Seimo narys, D. Mudėnienė –Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja, L. Jasiukėnienė – Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Brasiūnaitė – finansų viceministrė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, E. Putrimas – Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vyr. specialistas, N. Bujauskienė – Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vyr. specialistė, E. Šablinskas – Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas, Z. Sorokienė –Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė, N. Ujinskienė – Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos vadovė, V. Butkevičius – asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas, A. Mironovskis – UAB CFlow vadovas, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas, V. Štelbys – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pirmininko pavaduotojas, I. Gedrimaitė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, Ž. Čekytė – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atstovė, A.
Romanovskis – Lietuvos draudikų asociacijos vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)2
dalyje nustatyta, kad už pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Tokiu būdu visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, paliekamos savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio
nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagrindiniai mokesčio elementai turi būti nustatyti projekte. Be to, šiai normai nėra nustatyta jokių baigiamųjų nuostatų, t.y. įstatymo nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.
išdavimo gyventojams taisyklių” 3 punkte yra numatyta, jog savivaldybės iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie nustatytą (patvirtintą) kitų metų fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Tad dar prieš patvirtinant šį projektą, savivaldybės jau bus patvirtinusios fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifus pagal šiuo metu galiojantį keičiamą įstatymą. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius fiksuotus dydžio pajamų mokesčio tarifus, atsižvelgti į projektu siūlomas nuostatas. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)
dėstomus pakeitimus, siūlytina analogiškai koreguoti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)
normos taikymo praktinių problemų, siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20²punktą, nurodant nuo kurios datos sudarytų sutarčių palūkanos bus laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹ punktų bei projekto 4 straipsnio
turinį, svarstytina, ar neturėtų būti koreguojama ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, pateikiant nuorodą į visus aukščiau nurodytus punktus. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)4 4.
Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto naujų nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti atskiru punktu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gyventojai atvyksta į darbą ne tik geležinkelio ar kelių viešuoju transportu, todėl svarstytina, ar nevertėtų neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti ir gyventojo gautos naudos, kai darbdavys visiškai ar iš dalies sumoka už darbuotojo kelionę į darbo vietą ir iš jos taksi arba apmoka darbuotojo patirtas išlaidas kurui, skirtam kelionei į darbo vietą ir iš jos. Įvertinta Dėl juridinės technikos siūloma spręsti pagrindiniam komitetui. Dėl neapmokestinamųjų pajamų išplėtimo Komitete nepritarta. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)5
straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku kaip ir kas nustatys, jog tą mokestinį laikotarpį žemė buvo naudojama žemės ūkio veiklai, be to, nėra aišku kodėl žemės įsigijimo išlaidos bus atskaitomos per
žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta)“ dėstyti prie baigiamųjų projekto nuostatų. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)7 6.
Projekto 7 straipsniu keičiamas įstatymas yra papildomas nauju 18² straipsniu, kuriame įtvirtinamas nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18²straipsniu straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje arba jame turi būti atsisakyta nuostatos „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnyje vartojama sąvoka „pajamų mokesčio kreditas“, kurios turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžti šią sąvoką. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-18)16
esančios formuluotės „ne pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18² straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o“ kaip perteklinės. Atsižvelgti
pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2017-10-23, Nr.g. 2017-11460) Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18(1), 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18(2) straipsniu projekto Nr.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18(1) 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18(2) straipsniu projektą (toliau - Projektas) Nr. XIIIP-1237 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma: ● didinti bendrą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų; ● atsisakyti papildomo NPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų; ● naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ,,grindis”, paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, savivaldybėms; ● iki 35 tūkstančių eurų mažinti šiuo metu taikomą
apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą); ● individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t.y. taikant mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal Projekte nustatytas formules, kurias pritaikius būtų pasiekta, kad tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais; kai metinis pelnas viršija 10 000 eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 procentų nominalų tarifą ties 30 000 eurų per metus. Siūlome gyventojų, auginančių vaikus, pajamoms ir toliau taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, o nepasiturinčias šeimas remti taikant pajamų ir turto testą.
Dėl NPD didinimo ir papildomo NPD už vaikus atsisakymo Pritariame siūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau nepritariame siūlymui atsisakyti papildomo NPD už vaikus ir pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn.), kuris yra numatytas kitais teisės aktų pakeitimais. Nors dėl papildomo NPD už vaikus pakeitimo tiesiogine išmoka gyventojų pajamos „į rankas“ ir nepasikeistų, manome, jog toks pakeitimas sukeltų nepageidautinų pasekmių: parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant jų mokesčių naštai (dėl panaikinto papildomo NPD), ji būtų pakeista paramos priemone. Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į reikalingą pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą (kas ir būtų daroma papildomą NPD pakeitus tiesiogine išmoka), formuoja didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetą. Dėl verslo liudijimo mokesčio „grindų“ naikinimo ir taikomos apyvartos ribos sumažinimo Pritariame įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ,,grindų” naikinimui, tačiau nepritariame siūlymui iki 35 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą). Verslo liudijimai yra paprasta ir patogi veiklos forma, leidžianti legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Pasiūlymu naikinti verslo liudijimo mokesčio
„grindis“ bus padidintas šios veiklos formos patrauklumas.
Tačiau ribos, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, sumažinimas nuo 45 tūkst. iki 35 tūkst. eurų savo esme visiškai prieštarauja verslo liudijimo mokesčio „grindų“ panaikinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog 35 tūkst. eurų metinės arba 2917 eurų mėnesinės pajamos yra ne žmogaus, kuris verčiasi su verslo liudijimu, pelnas, o tik jo pajamos, gautos pardavus prekes ar paslaugas. Iš šių pajamų dirbantis su verslo liudijimu dar privalo kas mėnesį sumokėti apie 132 eurų Sodros ir privalomo sveikatos draudimo įmokas. Jei asmuo turi su prekių ar paslaugų teikimu susijusių išlaidų (tokių, kaip žaliavų įsigijimas, transporto išlaidos ir pan.), jo ekonominės veiklos tikrasis pelnas yra gerokai mažesnis. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią 45 tūkstančių eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu. Dėl individualios veiklos apmokestinimo Įvedus siūlomus pakeitimus, net ir taikant mokestinį kreditą, daliai asmenų, kurių pajamoms iki šiol buvo taikomas 5 proc. GPM tarifas, mokestinė našta padidės. Dėl šio padidėjimo tikėtinas dalies jų pasitraukimas į šešėlį. Dėl šios priežasties siūlome atlikti šio mokestinio pakeitimo poveikio vertinimą. Įvertinta Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatorių siūlymui naikinti PNPD, pereinant prie visuotinio principo – tikslinių išmokų vaikui, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų. Tokiu būdu siekiama remti kiekvieną šeimą, auginančią vaiką(-us), bei atsižvelgti į visų vaikų interesus, nepriklausomai nuo jų tėvų materialinės padėties. Universali parama šeimai, auginančiai vaikus, bei valstybės dėmesys visiems Lietuvos vaikams, gali būti viena iš priemonių gimstamumui skatinti. Todėl tikslinga šią paramą netgi didinti.
Dėl mokestinių įstatymo projekte esančių pakeitimų komitetas teikia savo pasiūlymus (žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus). 2. Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija Lietuvos turizmo rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (2017-11-03)1 Dėl GPM įstatymo pakeitimų individualiai veiklai Vyriausybė oficialiai deklaravo, kad individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai siejami su dviem tikslais: (1) tikslu optimizuoti mokesčio bazę, nes šiuo metu galiojantis individualios veiklos pajamų apmokestinimas lemia netolygų mokesčių naštos paskirstymą ir (2) tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui. Be to, Vyriausybė su verslo atstovais 2017 10 16 pasirašė Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, kuriuo susitarta nedidinti bendros mokestinės naštos ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Išanalizavę numatomus pakeitimus konstatuojame, kad Susitarime ir GPM įstatymo pakeitime numatyti tikslai išliks nepasiekti – mokestinė našta ir padidės, ir nebus suvienodinta bei paskirstyta tolygiai, nes:
1) Skiriasi apmokestinimo bazė veiklą vykdantiems pagal verslo liudijimus bei pagal pažymą, išskyrus ūkininkus. Tokį patį pelną uždirbančių asmenų efektyvus gyventojų pajamų tarifas skirsis reikšmingai;
2) dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau mokės fiksuotą GPM iki pajamos pasieks
sušvelninti) arba 24 500 eurų pelno (vertinant, kad patiriama 30 proc. sąnaudų), ir nuo tokių pajamų mokės vos kelis proc. siekiantį efektyvų GPM tarifą. Tuo tarpu dirbantys pagal pažymą, uždirbę analogišką pelną, mokės didesnį nei 12 proc. GPM tarifą. Negana to, ir socialinių įmokų dirbantys pagal pažymą sumokės kur kas daugiau, kadangi jas moka ne nuo minimaliosios algos (skaičiavimai pridedami).
Matyti, kad to paties pajamų lygio mokestinė našta skiriasi daugiau nei kelis kartus vien tik dėl kitokios veiklos vykdymo formos. O juk pavyzdžiui didelė dalis verslininkų kaimo regionuose yra pasinaudoję kaimo plėtros programos parama, yra įsiregistravę PVM mokėtojais ir neturi galimybės pasirinkit veiklos modelio (veikla pagal verslo liudijimą jiems negalima). Tokiam verslininkui, gaunančiam 20 000 eurų apmokestinamųjų pajamų per metus, pagal Vyriausybės siūlomą modelį mokėtinas GPM padidės dvigubai, kas iš esmės keičia verslo plane sudėliotą strategiją, o jos privalu laikytis iki 7 metų kontrolės periode. Iš viso to akivaizdu, kad negalėdami pasirinkti palankesnės verslo vykdymo formos teisingumo ir vienodo apmokestinimo norintys žmonės iš dalies trauksis į šešėlį;
3) didelė dalis ūkininkų – tie, kuriems nereikia registruotis PVM mokėtojais – ir toliau išvis nemokės GPM, o likusiems, atvirkščiai nei visiems kitiems vykdantiems individualią veiklą, numatytas pereinamasis laikotarpis. Tokiu būdu proteguojamas vienas sektorius, ir vėl tikslas nepasiekiamas – mokestinė našta nesuvienodinama, ir vėl visi kiti individualiai dirbantys dėl sistemos neteisingumo skatinami iš dalies trauktis į šešėlį;
4) 10 000 eurų per metus arba 635 eurai grynųjų pajamų per mėnesį (atskaičius 30 proc. sąnaudų, socialinius mokesčius ir gyventojų pajamų mokestį) – pajamų riba, nuo kurios didėtų mokesčiai individualiai dirbantiems pagal pažymą. Save įdarbinantys asmenys iš tų pačių 635 eurų turi organizuoti savo veiklą, papildomai turi atsidėti tokioms išlaidoms, kurias iš darbdavio gauna dirbantieji pagal darbo sutartį: apmokamoms atostogoms, laisvoms dienoms vaikams, sveikatos patikrinimui, sukaupti lėšų laikino darbo netekimo atveju ir kt.
Akivaizdu, kad tokia suma esant dabartinei infliacijai per maža, o ir Vyriausybė turėtų būti ambicingesnė siekdama didinti žmonių pajamas, siekti ne tik ES atlyginimų vidurkių (20-30 tūkst. eurų per metus), bet ir neapmokestinamųjų pajamų dydžių (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje jos siekia apie 10 000 eurų per metus), antraip emigracijos bangos nebus sumažintos ir kalbos apie tai ir toliau liks tik kalbomis;
5) tokios GPM apskaičiavimo tvarkos įvedimas daliai individualią veiklą vykdančių gyventojų yra itin reikšmingas mokestinės naštos padidinimas, nauda biudžetui, kurios tikimasi po pakeitimų, vertinama tik 6 mln eurų, kas yra sąlyginai mažai, o uždirbantiems 15 000 eurų apmokestinamųjų pajamų per metus mokestinė našta padidėtų 50 proc., 20 000 eurų – jau net 100 proc. (t.y. dvigubai), o 30 000 eurų ir daugiau – net 200 proc. Tokį mokesčių pakėlimą galima pavadinti drastišku, skatinančiu skaidyti ir slėpti realiai uždirbtą pelną ir dar be jokio pereinamojo laikotarpio;
Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad formuojama neteisinga praktika, kai tai pačiai veiklos formai, t.y. individualiai veiklai, taikomas skirtingo lygio apmokestinimas, kas yra ir socialiai neteisinga, ir fundamentaliai ydinga iš valstybės pusės. Negalima vienodas pajamas gaunančius ir netgi tą pačią veiklą vykdančius savo piliečius vertinti skirtingai, tokiu būdu juos priešinti ir taip mažinti norą mokėti mokesčius bei skatinti nepasitikėjimą valstybe. Be to, be ambicijos didinti žmonių disponuojamas pajamas demografinė situacija nepagerės ir emigracija suvaldyta nebus. Dėl to manome, kad neturi būti bloginamos sąlygos pačiam smulkiausiam verslui ir didinamas šešėlis.
Siūlome visiems, nepriklausomai nuo veiklos formos, nustatyti vienodas mokestines sąlygas ir taip skatinti verslumą. Siūlome padidinti ribą, nuo kurios individualią veiklą vykdantiems asmenims būtų taikomas didesnis nei 5 proc. tarifas ir siekiant tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui susieti ją su uždirbamų pajamų riba, iki kurios leidžiama verstis veikla pagal verslo liudijimą. Kadangi GPM įstatymo pakeitimo projektu įregistruota 35 000 eurų riba, iki kurios gyventojas gali vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, siūlome nustatyti tokią pačią pajamų ribą ir individualiai veiklai pagal pažymą, nuo kurios būtų didinamas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas:
pajamas (t.y. 35 000 – 30 proc. menamų sąnaudų 11 500 = 24 500) ir dėl lengvesnio administravimo suapvalinti šią sumą iki 25 000 eurų bei nustatyti pereinamąjį intervalą gyventojų pajamų mokesčio tarifui nuo 5 iki
metus, be to, siekiant lygiateisiškumo su ūkininkais taip pat numatyti pereinamąjį laikotarpį. Pasiūlymas:
smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (2017-11-08) Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (Toliau – Asociacija ) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, pateiktą svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui ir apgailestauja, kad Finansų ministerija neatsižvelgė į Asociacijos 2017 m. rugsėjo 13 d. Nr. (IN - 17)-23 raštą ( pridedame), kuriame buvo pateikti siūlymai, duomenys ir preliminarūs paskaičiavimai, kodėl tikslinga individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, nustatyti apyvartas atsižvelgiant į veiklų grupes pagal jų pobūdį.
Tai yra kodėl prekybos veiklai ir Gamybos veikloms su teise parduoti savo pagamintą produkciją, būtų tikslinga palikti šiuo metu galiojančią 45 tūkst. apyvartą per metus, paslaugų veikloms 35 tūkst. apyvartą. Asociacija vertindama tai, kad veiklą pagal verslo liudijimus sudaro skirtingo pobūdžio veiklų grupės, t.y. prekybos veiklos, gamybos su teise parduoti savo pagamintą produkciją ir paslaugų veiklos, kuriomis pelnas pasiekiamas visiškai skirtingomis sąnaudomis (išlaidomis ir apyvartos cirkuliacija), Vyriausybės siūlymas visoms veikloms pagal verslo liudijimą, neatsižvelgiant į jų pobūdį vienodai mažinti apyvartas iki 35 000 eurų iš esmės neigiamai įtakotų galimybę prekybos ir gamybos veikloms su teise parduoti savo pagamintą produkciją, išlikimą verslo rinkoje. Įvertindami tai, kad prekybinės veiklos apyvartą sudaro nupirktų arba pagamintų ir parduotų prekių galutinė suma (neatėmus išlaidų), 45 tūkst. apyvarta būtina, nes, tik didesne apyvarta galima padengti išlaidas ir turėti pelną. Kai 2012 m. buvo didinama apyvartos riba nuo 100 000 tūkst. litų iki 45 tūkst. eurų per metus, ji ir buvo paskaičiuota, tokia, kad prekybos veiklą vykdantys verslo liudijimų turėtojai turėtų galimybę dirbti pelningai. Šiuo metu, kai prekių kainos vejasi eurą, 45 tūkst. eurų riba būtina, kad ši veikla išlikti bendroje prekybos verslo rinkoje. Be to Finansų ministras pristatydamas biudžetą ir kalbėdamas apie lengvatas ūkininkams patvirtino tai, kad 45 tūkst. apyvarta didelio pelno nepadarysi. Asociacijos įsitikinimu, tiek smulkieji ūkininkai, tiek ir smulkieji verslininkai turėtų būti lygiose pozicijose.
Paslaugų veikloms atlikti reikalingos mažesnės išlaidos, galima teigti, kad šiomis veiklomis besiverčiantys verslo liudijimo turėtojai 35 tūkst. apyvartoje turėtų galimybę užsidirbti vidutines pajamas. Tačiau tai nereiškia, kad 45 tūkst. apyvartoje jų gaunamos pajamos būtų itin didelės lyginant su kitų subjektų gaunamomis pajamomis. Pažymėtina tai, kad smulkieji verslininkai besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti verslo subjektai, nėra samdomi darbuotojai, bet patys organizuoja savo verslą, prisiima verslo steigimo, vykdymo rizikas, neribotą atsakomybę, moka nustatytus mokesčius, nėra socialinės paramos gavėjai. Siekdami, kad nebūtų bloginamos sąlygos smulkiausiame individualios veiklos sektoriuje, kas paskatintų šešėlį, pajamų slėpimą, neigiamai įtakotų socialinę ekonominę aplinką, ypač regionuose, kad gyventojams priimtina ir supaprastinta verslo organizavimo forma, būtų skatinamas verslumas bei galimybė užsidirbti, siūlome :
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti
apmokestinamos:
neviršijančios individualios veiklos pajamos iš prekybos veiklos ir gamybos su teise parduoti savo pagamintas prekes veiklų (jeigu vykdomos kelios veiklos – pajamos sumuojamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5.2.
veiklos pajamos iš paslaugų veiklų (jeigu vykdomos kelios veiklos – pajamos sumuojamos).35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35
mokesčio sumą.“ Papildoma informacija dėl 6 straipsnio 5 dalies pakeitimo.: Veiklos pagal Verslo liudijimus sąrašą sudaro -88 veiklos Iš jų: Prekybos veiklų grupei priklauso -2 veiklos Gamybos su teise parduoti savo pagamintą produkciją veiklų grupei priklauso -22 veiklos Paslaugų veiklų grupei priklauso -64 veiklos Į veiklų grupes atrinkta pagal veiklų sąraše esančias nuorodas. Privalomi mokesčiai mokami iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą :
PSD-9 proc. nuo minimalios algos, 34,20 eurų per 1 mėn,; per metus 410 eurų; VSD -26,3 proc. nuo minimalios algos, 99,94 eurai per 1 mėn.; per metus 1119, 28 eurų; Fiksuotas pajamų mokestis apytiksliai 40 eurai per 1 mėn. ; per metus apie 500,eurų; Apie 170 eurų. Apie 2100 eurų. Kitos išlaidos( sąnaudos) susietos su veiklos vykdymu:
Veiklos vykdymo vietos nuomai, prekėms įsigyti, žaliavoms, įrangai, gamybos kaštai, spec. rūbai, transportui kurui, eksploatavimui, prekių gabenimui, komunaliniai patarnavimai, marketingo, kvalifikacijos kėlimui, reklamos išlaidos, kasos aparatų eksploatavimo darbo laikas, prekių nuostoliai ir kt. išlaidos.
Paskaičiavimai
parduoti savo pagamintą produkciją veiklų grupei: Prekybos veikloje parduodamoms prekėms didžiausias antkainis gali būti taikomas 30 proc., tačiau esančioje konkurencijoje prekybos verslo rinkoje, antkainis dažniausia būna dar mažesnis, o parduodant maisto prekes antkainis labai mažas ir pajamos galimos tik per apyvartinių lėšų dažną cirkuliaciją. Šiose veiklų grupėse išlaidos sudaro ne mažiau 70 proc. Pelno marža, geriausiu atveju, gali būti 30 proc., tačiau dažniausia mažesnė, nes priklauso nuo įvairių sąlygų, darbo laiko darbo dienų skaičiaus, prekių paklausos, prekių rūšies, perkamumo galios, prekių ir žaliavų kainų, prekių asortimento, jų kainos ir kt. Tokiu atveju, 45 tūkst. apyvartai taikant 30 proc. antkainį, galimas pelnas tik 13,500 tūkst. eurų per metus. Išlaidos (sąnaudos) per 1 metus:
Privalomi mokesčiai 2100 eurų. Prekybos vietos nuomos kaina nuo 1000-5000 eurų per metus, tarkim vidutiniškai 2500.eurų per metus. Kuro ir transporto eksploatacijos išlaidos vidutiniškai nuo 1400 -3000 eurų, (priklauso nuo atstumo vietovės, kurioje vykdoma veikla ir iš kur gabenamos prekės, kiek kartų, vykstama, ir t.t.Jei prekių įsigyti vykstama ne mažiau kaip 24 kartus per metus iki 450 km. į abi puses Lietuvoje, jei į kitas ES šalis iki 800 km. ,arba prekiaujant maisto produktais, kai prekių atvežimai dažnesni. tačiau paskaičiuota tik prekes įsigyjant Lietuvoje. Per metus apie 11000 km., 100 km vidutiniškai 7 litrai , 1 litro kaina 1 euras, iš viso 750 eurai. Atvykimas į darbą, automobilio eksploatacija- 650 eurai.
Prekiaujant maisto produktais, prekių atsivežimai dažnesni. uždirbti gali tik su mažu antkainiu per apyvartinių lėšų cirkuliaciją. Kitos išlaidos-apie 500 eurų. Išlaidos( sąnaudos) be prekių ir žaliavų įsigijimo išlaidų, ir privalomi mokesčiai sudaro apytiksliai 6500-tūkst. eurų per 1 metus. 30 proc. antkainis nuo apyvartos sudaro 13,500 – išlaidos apie 6500 eurų pelno lieka 7000 eurų :12 mėn. = 583 eurai. Pažymėtina, kad tokį pelną tikėtina gauti tik taikant 30 proc. antkainį, tačiau taikomas antkainis dažniausiai yra ženkliai mažesnis, todėl ir pajamos uždirbamos sąlyginai mažesnės. 2. Siekiant smukaus verslo skatinimo, plėtros ir ekonominio ir socialinio naudingumo valstybei ir verslo subjektui, siūlome:
Pakeisti projekto 18² straipsnį, t.y. individualioje veikloje pagal pažymą
(efektyvaus tarifo didėjimo) intervalą taikyti apmokestinamoms pajamoms nuo 20
pajamoms. Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, teikdama siūlymus tikisi, kad bus atsižvelgta į smulkaus verslo asociacijų siūlymus ir prašo kviesti dalyvauti projekto svarstymuose. Atsižvelgti
ir vidutinio verslo taryba (2017-11-08) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - Taryba), išnagrinėjo Finansų ministerijos parengtą Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą 2017 m. rugsėjo 5 d. Tarybos posėdyje. Taryba nepritaria Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, siūlo nekeisti metinės apyvartos ribų, kurios šiuo metu yra 45 tūkst. eurų. Pirminiame įstatymo projekto variante kalba ėjo apie apribojimą iki 20 tūkst. eurų.
Taryba pateikė pastabas ir pasiūlymus Finansų ministerijai bei pasiūlė kviesti svarstymuose dalyvauti visas suinteresuotas Šalis, kad būtų priimti tiek valstybės, tiek smulkiųjų verslininkų lūkesčius atitinkantys sprendimai. Argumentai: Vertindami tai, kad veiklą pagal verslo liudijimus sudaro skirtingo pobūdžio veiklų grupės, t.y. prekybos veiklos, gamybos su teise parduoti savo pagamintą produkciją ir paslaugų veiklos, kuriomis pelnas pasiekiamas visiškai skirtingomis sąnaudomis ( išlaidomis ir apyvartos cirkuliacija. Finansų ministerijos siūlymas visoms veikloms pagal verslo liudijimą mažinti apyvartas iki 20 000 eurų iš esmės neigiamai įtakotų galimybę prekybos ir gamybos veikloms su teise parduoti savo pagamintą produkciją išlikimą verslo rinkoje, paslaugų veiklų grupei ženkliai sumažintų galimybę uždirbti daugiau minimalų atlyginimą. Pažymėtina tai, kad smulkieji verslininkai besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti verslo subjektai prisiima verslo steigimo, vykdymo rizikas, neribotą atsakomybę, nėra socialinės paramos gavėjai. Siekdami, kad nebūtų bloginamos sąlygos smulkiausiame individualios veiklos sektoriuje, kurios įtakoja ir socialinę ekonominę aplinką, šešėlį, taip pat, kad šia gyventojams priimtina supaprastinta verslo organizavimo forma būtų skatinamas verslumas, ypač regionuose, vartojimas ir viduriniosios klasės formavimasis, siūlome:
pritaikius antkainį, parduotų prekių galutinė suma. Prekybos veiklai ir gamybos su teise parduoti savo produkciją veiklų grupėms palikti šiuo metu galiojančią 45 tūks. apyvartos ribą.
Šiose veiklų grupėse tik pritaikius patį pelningiausią 30 proc. antkainį, kuris beje dažniausiai būna daug mažesnis, ypač prekiaujant maisto prekėmis, galima padengti visas išlaidas ir uždirbti per 6 tūkst. eurų pelną per 1 metus, per 1 mėn. apie 550 eurų atlygį. 2. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinti 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos iš prekybos veiklos ir gamybos su teise parduoti savo pagamintas prekes veiklų;
mažesnės ir tai, kad siūloma 20 000 apyvarta mažintų konkurenciją paslaugų rinkoje, ribotų galimybes gauti didesnes pajamas, skatintų slėpti gaunamas pajamas, paslaugų veiklų grupei siūlome 35 000 apyvartos ribą. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinti 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos iš paslaugų veiklų. Individualioje veikloje pagal pažymą. Pereinamąjį (efektyvaus tarifo didėjimo) intervalą taikyti apmokestinamoms pajamoms nuo 20 000 iki 40 000 metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms. Pasiūlymas:
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios
veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,.4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.“
3Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
,.5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos: 5.1.
veiklos pajamos iš prekybos veiklos ir gamybos su teise parduoti savo pagamintas prekes veiklų (jeigu vykdomos kelios veiklos - pajamos sumuojamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5.2. 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos iš paslaugų veiklų (jeigu vykdomos kelios veiklos - pajamos sumuojamos).35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio
dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
4Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,.6. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai - pajamos sumuojamos). 35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18²straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų
mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio ¡statymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 20
pagal šią formulę:
apmokestinamosios pajamos *
mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 - 0.000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 20 000)) . 4.
apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys N. Puteikis (2017-10-23)9 Argumentai: Įstatymo projektu, kuriam teikiamas šis pasiūlymas, siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų, o NPD riboto darbingumo asmenims – nuo 320 iki 390 eurų ir nuo
Vyriausybė numato tuo pat metu, nuo 2018 m. sausio 1 d., didinti minimalią mėnesinę algą iki 400 eurų, tai NPD būtų už ją 20 eurų mažesnis ir MMA dydžio atlygį už darbą gaunantys asmenys turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris sudarytų apie 3 eurus. Šio pasiūlymo autorius nuo 2015 m. nuosekliai laikosi pozicijos, kad NPD turi būti įstatymu susietas su MMA, įtvirtinant principą, kad tokio dydžio darbo pajamos visai neapmokestinamos. Pagrindiniai tokią poziciją pagrindžiantys argumentai:
pakankamas oriam pragyvenimui, yra ilgametė socialiai neatsakingos ir amoralios politikos tradicija, kurią būtina kuo greičiau keisti. Primenu, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario mėnesį pateiktais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio dydis, skaičiuojant 2016 metų kainomis, siekia 238 eurų – ministerijos vertinimu, tokia yra mažiausia mėnesinė pajamų suma, būtina išgyvenimui, tenkinant pačius minimaliausius gyvybinius ir socialinius poreikius. Minimalią algą uždirbančiam žmogui po mokesčių ir įmokų liekanti suma yra vos 120 eurų didesnė už šį absoliutų minimumą, o kadangi
mažesnis.
Apmokestinti skurdo pajamas – amoralu, nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu ir nesuderinama su Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz., „Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą“, „Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“). 2. NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad padidinus MMA iki 400, o NPD iki 380 eurų, nedidelio pajamų mokesčio, kurį mokėtų MMA gaunantys žmonės, administravimas būtų palyginti brangus. Todėl siūlau nustatyti, kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Nepritarti
projekto iniciatorių siūlymams
N. Puteikis (2017-10-23)9 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 9 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).” Nepritarti
projekto iniciatorių siūlymams
N. Puteikis (2017-10-23)96 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 9 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,5 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,3 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti
projekto iniciatorių siūlymams
R. Žemaitaitis (2017-11-06)9 Argumentai:
numatyti, jog NPD turi būti įstatymu susietas su MMA, įtvirtinant principą, kad tokio dydžio darbo pajamos visai neapmokestinamos. 2.
numatyti, jog nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD)
išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu. 1 straipsnis. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Nepritarti
projekto iniciatorių siūlymams
R. Žemaitaitis (2017-11-06)9
dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).” Nepritarti
projekto iniciatorių siūlymams
R. Žemaitaitis (2017-11-06)9
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,5 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,3 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
dalį ir ją išdėstyti taip ,,7.
GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 5 straipsnis. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 6 straipsnis. Pakeisti 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip
atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
nauja 8 dalimi:
(tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 8 straipsnis. Papildyti 9 straipsnį nauja 9 dalimi: 9.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 9 straipsnis. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 10 straipsnis. Papildyti 9 straipsnį nauja 10 dalimi:
PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 11 straipsnis. Papildyti 9 straipsnį nauja 11 dalimi:
(įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 12 straipsnis. Papildyti 9 straipsnį nauja 12 dalimi:
pasirinktu santykiu. 13 straipsnis. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir“. 14 straipsnis. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių siūlymams 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-1237 su komiteto pasiūlymais. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10) Argumentai: atsižvelgiant į smulkaus ir vidutinio verslo atstovų prašymus dėl siūlomos per didelės mokestinės naštos smulkiam ir vidutiniam verslui, komitetas siūlo nustatyti palankesnį mokestinį teisinį reguliavimą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1237. Pasiūlymas: 2 straipsnį siūloma išdėstyti taip:2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
kitaip. 2. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos). 35 000 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sumuojamos). 35 000 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10)7 Pasiūlymas: 7 straipsnį siūloma išdėstyti taip:7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 25
pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 25
pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000
dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10)16 Pasiūlymas: 16 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį,
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3.
deklaruojant nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį už 2018 metų mokestinį laikotarpį, tokioms pajamoms taikomas 10 procentų pajamų mokesčio tarifas, o taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas ne pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18² straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o pagal formulę:
1) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 25 000 eurų per metus: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,05;
2) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 25 000 eurų per metus (jeigu pagal šią formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0): Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,05 – 0,0000025* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos 10 000 25 000)). 4. 2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami tik iš šios veiklos rūšies pajamų. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18¹ straipsnio nustatyta tvarka sukauptais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiamos visų vykdomų individualios veiklos rūšių pajamos, išskyrus 2018 metų mokestinį laikotarpį uždirbtas apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurios šį mokestinį laikotarpį gali būti dengiamos tik ankstesniais nuostoliais iš šios veiklos.“
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 109-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Andrius Palionis, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje nustatyta, kad už pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Tokiu būdu visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, paliekamos savivaldybėms.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagrindiniai mokesčio elementai turi būti nustatyti projekte. Nepritarti Vertinant kompleksiškai Projektu nėra siūlomi esminiai pakeitimai:
mokesčio tarifus, tačiau nebebus varžomos minimaliu mokesčio dydžiu, kai nustatomas tarifas taikomas individualios veiklos, vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje, pajamoms;
atskiroms gyventojų grupės, tik įstatyme nebebus pateikiamas tokių grupių rekomendacinis sąrašas. Pažymėtina, kad Projektu siūlomas reguliavimas, kai visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, suteikiamos savivaldybių taryboms galiojo iki 2008 m. liepos 1 d. Taip pat pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 38 straipsnio 2 dalį fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, įskaitomi į tos savivaldybės, kurios tarybos sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis, biudžetą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamas savivaldybių biudžetų savarankiškumas – sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, taip pat savivaldybių tarybų teisė savo biudžeto sąskaita numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas (Konstitucijos 121 straipsnis).
Atitinkamai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija įtvirtintas vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka, o šios dalies 18 punkte – sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Šiuo aspektu reikia įvertinti ir tai, kad Projektu siūlomu reguliavimu siūloma didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19) Be to, šiai normai nėra nustatyta jokių baigiamųjų nuostatų, t. y. įstatymo nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių” 3 punkte yra numatyta, jog savivaldybės iki einamųjų metų lapkričio 10 dienos turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie nustatytą (patvirtintą) kitų metų fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Tad dar prieš patvirtinant šį projektą, savivaldybės jau bus patvirtinusios fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifus pagal šiuo metu galiojantį keičiamą įstatymą. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose turėtų būti nustatyta teisė savivaldybių taryboms, tvirtinant naujus 2018 metais galiosiančius fiksuotus dydžio pajamų mokesčio tarifus, atsižvelgti į projektu siūlomas nuostatas. Nepritarti Viena vertus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.
verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių” 3 punkte yra pateikiama tik rekomendacija savivaldybėms, antra vertus, baigiamosios nuostatos nėra būtinos, kadangi Projektu siūlomas ,,švelnesnis“ teisinis reguliavimas – savivaldybių taryboms siūloma suteikti platesnius įgaliojimus nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, kuris visas įskaitomas į savivaldybių biudžetus, tarifus, paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, savivaldybėms. Todėl iki Projekto įsigaliojimo savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifai ar lengvatos dėl jų, t. y. nustatyti pagal apibrėžtas taisykles, neprieštaraus Projekto nuostatoms. Be to, savivaldybių tarybos turi teisę peržiūrėti savo sprendimus, kuriais nustatyti fiksuoto dydžio tarifai. Todėl, jeigu po Įstatymo projekto įsigaliojimo savivaldybių tarybos peržiūrės ir pakeis šiuos tarifus, pajamų mokesčio permoka, jeigu tokia susidarys, mokesčių mokėtojams bus grąžinta (įskaityta) teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)31
analogiškai koreguoti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą. Nepritarti Projekte siūloma keisti GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą aiškiai įvardijant, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų atimamos tik šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos, siekiant užtikrinti, kad užsienyje gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje jos gautos, būtų vertinamos (neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tikslais) taip pat kaip ir Lietuvoje gautos tos pačios rūšies pajamos.
Tuo tarpu, GPMĮ 18 straipsnio 3 dalis nustato, kas nėra priskiriama individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, šios dalies 9 punktas nustato, kad neapmokestinamosios pajamoms tenkančios išlaidos nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, o tai nėra niekaip susiję su kvestionuojama Projekto nuostata. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)41
problemų, siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punktą, nurodant nuo kurios datos sudarytų sutarčių palūkanos bus laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis. Nepritarti Šiuo aspektu svarbu įvertinti, kada pagal GPMĮ nuostatas pajamos yra pripažįstamos gautomis ir atitinkamai apmokestinamos – pagal GPMĮ 8 straipsnį gyventojų pajamos, išskyrus tam tikras individualios veiklos pajamas, pripažįstamos jų gavimo momentu. Todėl siūlomos nuostatos būtų perteklinės – pagal Projekto
nustatytą atvejį, taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Tai reiškia, kad lengvata bus taikoma palūkanoms, kurios gautos nuo 2018 m. sausio 1 d. neatsižvelgiant į tai, kada sudaryta sutartis. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)41 Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20, 20¹ punktų bei projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punkto turinį, svarstytina, ar neturėtų būti koreguojama ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, pateikiant nuorodą į visus aukščiau nurodytus punktus. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis papildytina nuoroda į projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punktą. (žr. Komiteto
papildomai nurodyti nėra tikslinga, kadangi jame reglamentuojama lengvata nėra riboto dydžio (500 eurų). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)43
straipsnio 1 dalies 39 punkto naujų nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti atskiru punktu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gyventojai atvyksta į darbą ne tik geležinkelio ar kelių viešuoju transportu, todėl svarstytina, ar nevertėtų neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti ir gyventojo gautos naudos, kai darbdavys visiškai ar iš dalies sumoka už darbuotojo kelionę į darbo vietą ir iš jos taksi arba apmoka darbuotojo patirtas išlaidas kurui, skirtam kelionei į darbo vietą ir iš jos. Nepritarti Keičiamo įstatymo
pajamos gaunamos iš darbdavio, atitinkami ir naujos nuostatos yra su tuo susijusios, t. y. kai nauda gaunama iš darbdavio.
Neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti ir gyventojo gautos naudos, kai darbdavys visiškai ar iš dalies sumoka už darbuotojo kelionę į darbo vietą ir iš jos taksi arba apmoka darbuotojo patirtas išlaidas kurui, skirtam kelionei į darbo vietą ir iš jos, nebūtų tikslinga, kadangi, viena vertus, tai būtų sunkiai administruojama, o, kita vertus, Projektu siūloma papildoma lengvata yra kaip alternatyva tam atvejui, kai darbdavys skiria transportą darbuotojų kelionei į darbo vietą ir iš jos (kas ir šiuo metu nėra apmokestinama). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)52
nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku kaip ir kas nustatys, jog tą mokestinį laikotarpį žemė buvo naudojama žemės ūkio veiklai, be to, nėra aišku kodėl žemės įsigijimo išlaidos bus atskaitomos per 20 mokestinių laikotarpių. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę atskaityti žemės įsigijimo išlaidas. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19) Be to, siūlytina šioje dalyje esančią nuostatą „Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta)“ dėstyti prie baigiamųjų projekto nuostatų. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę atskaityti žemės įsigijimo išlaidas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)7
straipsniu, kuriame įtvirtinamas nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsniu straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje arba jame turi būti atsisakyta nuostatos
„jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. Nepritarti
straipsnyje atsisakyti nuostatos „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ nebūtų tikslu, kadangi šis straipsnis numato ne tik standartinį 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, bet ir sumažintą 5 procentų (atliekoms), bei fiksuotą pajamų mokestį, kurio dydžio nustatymo teisės deleguotos savivaldybių taryboms. Kalbant apie individualios veiklos pajamų apmokestinimą, joms bus taikomas standartinis nustatytas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas (pritaikius mokestinį kreditą bus mažinamas apskaičiuotas pajamų mokestis, o ne tarifas). 10.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)7 Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnyje vartojama sąvoka „pajamų mokesčio kreditas“, kurios turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apibrėžti šią sąvoką. Nepritarti Mokesčio kredito sąvoka yra pripažinta ir vartojama tarptautinėje praktikoje. Projekto 7 straipsnyje siūlomas nustatyti visas mokesčio kredito apskaičiavimo mechanizmas, todėl atskirai apibrėžti sąvoką nebūtų tikslinga. Mokestinis kreditas savo esme yra skirtas tolygiai paskirstyti mokestinę naštą individualios veiklos pajamoms (mažesnės pajamos – mažiau apmokestinamos). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)7 Be to, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18² straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apmokestinamosioms“ įrašytinas žodis „metinėms“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-10-19)163
pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas Siūlome gyventojų, auginančių vaikus, pajamoms ir toliau taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, o nepasiturinčias šeimas remti taikant pajamų ir turto testą. Dėl NPD didinimo ir papildomo NPD už vaikus atsisakymo Pritariame siūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau nepritariame siūlymui atsisakyti papildomo NPD už vaikus ir pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn.), kuris yra numatytas kitais teisės aktų pakeitimais.
Nors dėl papildomo NPD už vaikus pakeitimo tiesiogine išmoka gyventojų pajamos „į rankas“ ir nepasikeistų, manome, jog toks pakeitimas sukeltų nepageidautinų pasekmių: parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant jų mokesčių naštai (dėl panaikinto papildomo NPD), ji būtų pakeista paramos priemone. Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į reikalingą pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą (kas ir būtų daroma papildomą NPD pakeitus tiesiogine išmoka), formuoja didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetą. Nepritarti Dabartinėje darbo apmokestinimo sistemoje NPD ir papildomo NPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes jau beveik pasiekta riba, kada tolimesnis NPD didinimas neturi įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamų pajamų didinimui (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimalų mėnesinį atlyginimą ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, pajamų mokesčio nebemoka, nes jam taikomas NPD ir papildomas NDP yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis).
Todėl siekiant sumažinti mažai uždirbančiųjų apmokestinimą siūloma atsisakyti papildomo NPD ir pereiti prie išmokų vaikams, siekiant padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir mažinti skurdą, kadangi šiuo metu galiojančioje apmokestinimo sistemoje mažiausiai uždirbantys negali pilna apimti pasinaudoti papildomu NPD už vaikus, todėl didžiausią naudą dėl papildomo NPD panaikinimo ir perėjimo prie išmokų vaikams pajaus būtent mažiausias pajamas gaunantys, o gaunantiems didesnes pajamas padėtis nebus pabloginta. 2. Laisvosios rinkos institutas Dėl verslo liudijimo mokesčio „grindų“ naikinimo ir taikomos apyvartos ribos sumažinimo Pritariame įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ,,grindų” naikinimui, tačiau nepritariame siūlymui iki 35 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą). Verslo liudijimai yra paprasta ir patogi veiklos forma, leidžianti legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Pasiūlymu naikinti verslo liudijimo mokesčio „grindis“ bus padidintas šios veiklos formos patrauklumas. Tačiau ribos, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, sumažinimas nuo 45 tūkst. iki 35 tūkst. eurų savo esme visiškai prieštarauja verslo liudijimo mokesčio „grindų“ panaikinimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog 35 tūkst. eurų metinės arba 2917 eurų mėnesinės pajamos yra ne žmogaus, kuris verčiasi su verslo liudijimu, pelnas, o tik jo pajamos, gautos pardavus prekes ar paslaugas. Iš šių pajamų dirbantis su verslo liudijimu dar privalo kas mėnesį sumokėti apie 132 eurų Sodros ir privalomo sveikatos draudimo įmokas. Jei asmuo turi su prekių ar paslaugų teikimu susijusių išlaidų (tokių, kaip žaliavų įsigijimas, transporto išlaidos ir pan.), jo ekonominės veiklos tikrasis pelnas yra gerokai mažesnis. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią 45 tūkstančių eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu. Pritarti
rinkos institutas Dėl individualios veiklos apmokestinimo Įvedus siūlomus pakeitimus, net ir taikant mokestinį kreditą, daliai asmenų, kurių pajamoms iki šiol buvo taikomas 5 proc. GPM tarifas, mokestinė našta padidės. Dėl šio padidėjimo tikėtinas dalies jų pasitraukimas į šešėlį. Dėl šios priežasties siūlome atlikti šio mokestinio pakeitimo poveikio vertinimą. Nepritarti Siūlomi intervalai yra pagrįsti: 10 000 eurų metinės apmokestinamosios pajamos kaip intervalo apatinė riba pasirinktos atsižvelgiant į 2018 m. numatomą vidutinį bruto darbo užmokestį (889,9 euro), kas per metus sudarytų 10,7 tūkst. eurų. Dėl formulės paprastumo sumą siūloma apvalinti iki 10 000 eurų. 30 000 eurų metinės apmokestinamosios pajamos kaip intervalo viršutinė riba pasirinktos šiuo metu galiojančiai privalomos registracijos į PVM mokėtojus apyvartos ribai pritaikius 30 procentų menamų išlaidų (be jas pagrindžiančių dokumentų) atskaitymo taisyklę (45000*0,7= 31500, dėl formulės paprastumo sumą siūloma apvalinti iki 30 000 eurų).
Taip pat pažymėtina, kad vertinant Įstatymo projekto poveikį individualią veiklą vykdančių gyventojų pajamoms iš individualios veiklos (pagal 2015 m. gyventojų pateiktų deklaracijų duomenis), tai: 29 procentams gyventojų pajamos „į rankas“ padidės, 7 procentams – sumažės, o 64 procentams – nesikeis. Be to, Įstatymo projekto teigiamas poveikis individualią veiklą vykdantiems gyventojams įvertintinas ir kitu aspektu, t. y. kad įsigaliojus šiam projektui visos individualios veiklos pajamos galės būti mažinamos GPMĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išlaidomis (iki šiol tokia galimybe galėjo pasinaudoti tik gyventojai, kurių pajamos apmokestinamos 15 procentų dydžio pajamų mokesčiui). 5. Investuotojų forumas2 2, 3, 4 GPMĮ Projekto 2 str. 2, 3, 4 d. būtų keičiama GPMĮ 6 str. 4, 5 ir 6 d., reglamentuojančios mokesčio sumokėjimą įsigyjant verslo liudijimą. Šiuo atveju akcentuotina, jog verslo liudijimas savo esme yra tik viena iš mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumokėjimo forma. Tačiau mokesčio objektu ir toliau yra ir turėtų likti gyventojo gautos pajamos. Todėl šiuo atveju, siūlomų pakeitimų kontekste, paminėtina, jog įsigyjant verslo liudijimą mokamo fiksuoto mokesčio skaidymas mokestinio laikotarpio dalimis (t. y. mokesčio objektu faktiškai laikant ne pajamas, o mokestinio laikotarpio dalis), akivaizdžiai iškreipia pačią individualios veiklos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu esmę ir logiką.
Galimybė vykdyti veiklą ir kurti vertę tęstinį laikotarpį (pavyzdžiui, gaminti pardavimui skirtas prekes), o mokestį sumokėti tik už tą trumpą mokestinio laikotarpio dalį, kuomet faktiškai gaunamos pajamos, nėra teisinga ir logiška. Atsižvelgiant į tai, GPMĮ projektą siūlytume papildyti ir nuostata, numatančia, jog trumpiausia mokestinio laikotarpio dalis, už per kurią gaunamas pajamas gyventojų pajamų mokestį galima sumokėti įsigyjant verslo liudijimą, yra bent kalendorinis mėnuo arba ketvirtis. Nepritarti Siūlymas įgyvendintinas ne GPMĮ pakeitimais, o keičiant Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, kurios ir nustato minimalius terminus išduodamiems verslo liudijimams. 6. Investuotojų forumas41 GPMĮ Projekto 4 str. 1 d., kuria GPMĮ 17 str. 1 d. papildoma 20² punktu, numatoma lengvata dar vienai gyventojų gaunamų palūkanų rūšiai, neviršijant 500 Eur per mokestinį laikotarpį. Manytina, jog, siekiant mokesčių teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į jau kituose GPMĮ 17 str. 1 d. punktuose palūkanoms nustatytas lengvatas, logiška ir nuoseklu būtų numatyti, jog apskritai palūkanoms taikoma viena bendra (subendrinta) gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama vertė ir išskiriamos tos palūkanų rūšys, kurioms ši neapmokestinama suma nėra taikoma. Tai ne tik supaprastintų gyventojų pajamų mokesčio administravimą, deklaravimą, bet ir dirbtinai neskaidytų tos pačios prigimties investicinių pajamų.
Nepritarti Įstatymo projektu siekiama užtikrinti mokesčių neutralumo principo laikymąsi, o kartu skatinama alternatyvaus finansavimo priemonių plėtra. Siekiant šių tikslų ir įvertinant tai, kad skolinimas per platformas paprastai susijęs su didesne investuotojų rizika, siūloma, kad pajamos už paskolintą kapitalą (palūkanos) tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformose nustatyti atskirą pajamų mokesčio lengvatą. 7. Investuotojų forumas5 Dėl GPMĮ Projekto 5 str. siūlomo GPMĮ 18 str. papildymo nauja 4 d., akcentuotina, jog (kaip ir dėl PMĮ Projekto 5 ir 8 str.) žemė ne tik žemės ūkio veikloje yra pagrindinė ar viena iš pagrindinių priemonių, todėl leidimas jos įsigijimo kainą atskaityti tik šios rūšies individualia veikla besiverčiantiems asmenims yra nepagrįstas ir nelogiškas, diskriminuojantis kitų individualią veiklą vykdančių asmenų atžvilgiu. Pritarti
forumas6 GPMĮ Projekto 6 str., kuriuo GPMĮ papildomas 18² str., nuostata, jog mokesčio kreditas taikomas pagal kiekvieną vykdoma individualios veiklos rūšį, gali paskatinti šiuo metu kompleksinio pobūdžio veiklą vykdančius asmenis (daugiausia paslaugų srityje), kurie šiuo metu yra įregistravę vieną veiklos rūšį (pvz., konsultacijų veikla ar pan.), ją gryninti ir išskirti, konkretizuoti, kokio pobūdžio paslauga suteikta konkrečiam klientui ir taip pasinaudoti įstatymo suteikta teise į didesnį mokesčio kreditą. Tačiau, iš šiuo metu matomos mokesčių administravimo praktikos ir tendencijų galima prognozuoti, kad toks prisitaikymas prie įstatymo pasikeitimo, mokesčių administratoriaus būtų vertinamas išimtinai kaip mokesčių vengimas, kas tik paskatins mokestinius ginčus. Nesvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengdama Projektą, atsižvelgė ir įvertino šią pastabą 9.
forumas9 GPMĮ projekto 9 str., keičiančiu GPMĮ 22 str., siūloma numatyti, jog A klasės pajamomis būtų laikomos ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos, gaunamos iš individualią veiklą vykdančio gyventojo (išskyrus pajamas, kurios apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą). Šiuo atveju nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, turto, kuris išsinuomotas asmeniniams poreikiams, pajamų apmokestinimo tvarka (mechanizmas) turėtų skirtis priklausomai nuo to, ar nuomininkas vykdo individualią veiklą, ar ne. Antra, tai niekuo nepagrįstas, nelogiškas ir su asmens vykdoma individualia veikla nesusijęs administracinės naštos tokiam gyventojui padidinimas. Trečia, iš įstatymo projekto vienareikšmiškai nėra aišku, ar tokia nauja tvarka būtų taikoma ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie mokestį nuo savo individualios veiklos pajamų sumokėjo įsigiję verslo liudijimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nei pati nuostatos formuluotė, nei tikslai, kurių šiuo siūlymu siekiama (kaip nurodoma aiškinamajame rašte – sprendžiant ūkininkams iškylančias problemas) yra neproporcingi, siūlomas sprendimas (pakeitimas) netinkamas. Pažymėtina, jog ir šiuo metu galiojančios GPMĮ ir MAĮ nuostatos nedraudžia tokiems ūkininkams patiems tiesiogiai (savo ar nuomininko sąskaita) sumokėti mokestį už šiuos vyresnio amžiaus žmones. Nepritarti Įstatymo projekte nurodyta, kad tokia tvarka (pajamų mokesčio išskaičiavimo prie ,,šaltinio“) nebus taikoma tais atvejais, kai nuomos pajamas išmoka gyventojas, iš anksto sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Kartu reikia įvertinti, kad individualią veiklą įregistruojantis gyventojas iš karto prisiima įsipareigojimus dėl mokesčio apskaičiavimo, buhalterinės apskaitos vedimo, pajamų deklaravimo ir panašiai, todėl papildomas reikalavimas išskaičiuoti mokestį nuo nuomos pajamų prie ,,šaltinio“ yra pakankamai proporcingas ir įvertinantis jau prisiimtus tokio gyventojo įsipareigojimus mokesčių atžvilgiu. 10. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2017-09-19 Teigiamai vertindami Finansų ministerijos pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio jstatymo pataisas, reglamentuojančias atliekų verslo apmokestinimo klausimus, privalome atkreipti Jūsų dėmesj į jstatymo 6-tame straipsnyje nepakeistą 5 procentų mokesčio tarifą. Siekdami padidinti jplaukas j valstybės biudžetą iš gyventojų superkamų atliekų, sumažinti šešėlinę ekonomiką superkamų atliekų versle, ypač susijusiame su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimu ir suvienodinti konkurencines sąlygas šiame Lietuvos ūkio sektoriuje veikiantiems verslo subjektams esame tikri, jog šis tarifas turėtų būti 2 procentai. Įteisinus 2 procentų GPM tarifą visoms Lietuvos rinkoje superkamoms atliekoms, mūsų skaičiavimais, atliktais remiantis VMI 2016 m. duomenimis, jplaukos sudarytų apie 50 - 60 mln. eurų. Remiantis VMI pateikta informacija apie B klasės mokestinę pajamų bazę atliekų versle per 2016 m. laikotarpj, taikant siūlomus GPM jstatymo pakeitimus, mūsų skaičiavimais, pajamos į valstybės biudžetą būtų padidėjusios apie 10-15 procentų.
Remdamiesi tais pačiais skaičiavimais teigiame, kad atliekų bei antrinių žaliavų išvežimo ir šešėlinės ekonomikos sumažėjimas siektų bent 100 procentų, o tuo pačiu metinis gyventojų pajamų mokesčio iš atliekų pardavimo prieaugis būtų dar bent 30 procentų didesnis. siūlome pakeisti LR Gyventojų pajamų mokesčio jstatymo 6 straipsnio 3 dalj ir ją išdėstyti taip:
„3. Pajamų mokesčio 2 procentų tarifas taikomas ne
individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.“ Nepritarti Papildomo lengvatinio 2 procentų tarifo įvedimas, įvertinant tai, kad Įstatymo projektu siūlomas 5 procentų tarifas ir taip yra labai nedidelis (3 kartus mažesnis nei standartinis 15 procentų tarifas), nėra priimtinas. 11. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2017-09-192 4, 5 Siūlome taikyti 35 000 eur. ribą, kai neviršijant šios sumos gyventojo individualios veiklos pajamoms gali būti taikomas fiksuoto dydžio mokestis. Greta šio ribojimo, siūlome numatyti ir kitą priemonę, užkertant galimybę piktnaudžiauti verslo liudijimais. Jeigu statybos darbų ar kitų, išskyrus kūrybinių industrijų sektoriaus, paslaugų užsakovas yra juridinis asmuo, tokiu atveju asmeniui su verslo liudijimu siūlome nuskaičiuoti papildomą GPM (greta verslo liudijimo mokesčio), kur turėtų nuskaičiuoti ir pervesti į biudžetą užsakovas juridinis asmuo. Veiklai statybos sektoriuje dėl jo specifiškumo teikiame papildomą siūlymą. Veikla su verslo liudijimu yra vieno asmens individuali veikla, be to - tai smulkus verslas. Todėl su verslo liudijimu turėtų būti leidžiama atlikti tik nesudėtingus smulkius darbus, kurie logiškai suderinami su vieno asmens galimybėmis ir smulkaus verslo samprata.
Taigi siūlome, kad statybos sektoriuje asmenims su verslo liudijimais būtų leidžiama atlikti tik apdailos darbus ir kai kurių nesudėtingų statinių statybos darbus (nesudėtingų statinių rūšis nustato Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas"). Kitus statybos darbus turėtų atlikti tik jmonės. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios 45 000 eurų ribos. 12. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 2017-11-072 4, 5 Siūlo fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinti 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos iš prekybos veiklos ir gamybos su teise parduoti savo pagamintas prekes veiklų;
smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, 2017-11-077 Individualioje veikloje pagal pažymą 5 proc. GPM tarifą taikyti ne iki 10 000 eurų apmokestinamųjų pajamų, bet iki 20 000 eurų apmokestinamųjų pajamų. Pereinamąjį (efektyvaus tarifo didėjimo) intervalą taikyti apmokestinamoms pajamoms nuo 20 000 iki 40 000 metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms. Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytoms riboms, nuo kurių būtų taikomi atitinkamai nuo 5 proc. iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifai. 14.
draudikų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Lietuvos turizmo rūmai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2017-11-037 Siūlome padidinti ribą, nuo kurios individualią veiklą vykdantiems asmenims būtų taikomas didesnis nei 5 proc. tarifas ir siekiant tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui susieti ją su uždirbamų pajamų riba, iki kurios leidžiama verstis veikla pagal verslo liudijimą. Kadangi GPM įstatymo pakeitimo projektu įregistruota 35 000 eurų riba, iki kurios gyventojas gali vykdyti veikią pagal verslo liudijimą, siūlome nustatyti tokią pačią pajamų ribą ir individualiai veiklai pagal pažymą, nuo kurios būtų didinamas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas: 35 000 eurų pajamas atitinkančias 24 500 eurų apmokestinamąsias pajamas (t. y. 35 000 - 30 proc. menamų sąnaudų 11 500 = 24 500) ir dėl lengvesnio administravimo suapvalinti šią sumą iki 25 000 eurų bei nustatyti pereinamąjį intervalą gyventojų pajamų mokesčio tarifui nuo 5 iki 15 proc. - nuo 25 000 iki 45 000 eurų apmokestinamųjų pajamų per metus, be to, siekiant lygiateisiškumo su ūkininkais taip pat numatyti pereinamąjį laikotarpį. Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytoms riboms, nuo kurių būtų taikomi atitinkamai nuo 5 proc. iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Naglis Puteikis, 2017-10-2391 Argumentai: Įstatymo projektu, kuriam teikiamas šis pasiūlymas, siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų, o NPD riboto darbingumo asmenims – nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų (diferencijuojant pagal darbingumo/neįgalumo lygį).
Kadangi Vyriausybė numato tuo pat metu, nuo 2018 m. sausio 1 d., didinti minimalią mėnesinę algą iki 400 eurų, tai NPD būtų už ją 20 eurų mažesnis ir MMA dydžio atlygį už darbą gaunantys asmenys turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris sudarytų apie 3 eurus. Šio pasiūlymo autorius nuo 2015 m. nuosekliai laikosi pozicijos, kad NPD turi būti įstatymu susietas su MMA, įtvirtinant principą, kad tokio dydžio darbo pajamos visai neapmokestinamos. Pagrindiniai tokią poziciją pagrindžiantys argumentai:
pakankamas oriam pragyvenimui, yra ilgametė socialiai neatsakingos ir amoralios politikos tradicija, kurią būtina kuo greičiau keisti. Primenu, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario mėnesį pateiktais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio dydis, skaičiuojant 2016 metų kainomis, siekia 238 eurų – ministerijos vertinimu, tokia yra mažiausia mėnesinė pajamų suma, būtina išgyvenimui, tenkinant pačius minimaliausius gyvybinius ir socialinius poreikius. Minimalią algą uždirbančiam žmogui po mokesčių ir įmokų liekanti suma yra vos 120 eurų didesnė už šį absoliutų minimumą, o kadangi
mažesnis. Apmokestinti skurdo pajamas – amoralu, nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu ir nesuderinama su Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz., „Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą“, „Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“). 2.
2NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą,
kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad padidinus MMA iki 400, o NPD iki 380 eurų, nedidelio pajamų mokesčio, kurį mokėtų MMA gaunantys žmonės, administravimas būtų palyginti brangus. Todėl siūlau nustatyti, kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Nepritarti Dėl NPD susiejimo su MMA: Įstatymo projekte siūlomi konkretūs neapmokestinamųjų pajamų dydžiai nustatyti įvertinus šalies ūkio augimą ir valstybės finansines galimybes.
Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti
iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų
narys Naglis Puteikis, 2017-10-2392 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 9 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).” Nepritarti Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti
iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų
narys Naglis Puteikis, 2017-10-2396 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 9 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,5 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,3 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti
iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų
narys Dainius Gaižauskas, 2017-10-2645 N Argumentai: Kriminalinės žvalgybos subjektai ar žvalgybos institucijos, kurie naudojasi asmenų pagalba žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 16 straipsnio 2 dalimi ir žvalgybos institucijų nustatyta tvarka, tam tikrais atvejais už minėtą pagalbą asmenims apmoka, t. y. tokie asmenys už šią pagalba gauna atlygį. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau
Tačiau šiuo aspektu (dėl duomenų teikimo mokesčių administratoriui) būtina įvertinti, kad vienas iš esminių kriminalinės žvalgybos veiklos principų yra konfidencialumo principas, todėl KŽĮ kriminalinės žvalgybos subjektams nustatyta pareiga saugoti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, garantuoti slapto bendradarbiavimo konfidencialumą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir KŽĮ 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių (taip pat ir slaptųjų bendradarbių) asmens tapatybę, sudaro valstybės paslaptį. Atsižvelgiant į tai, siekiant konfidencialumo užtikrinimo, siūloma nustatyti tokių pajamų neapmokestinimą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, nustatant, kad turtas, gautas už suteiktą pagalbą slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais, žvalgybos institucijomis, nedeklaruojamas. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi nustatant, kad prie gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų būtų priskiriamos pajamos, gautos už suteiktą pagalbą slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis ir šią dalį išdėstant taip: ,,5. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 56 punktu:
pagalbą slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis.“ Nepritarti Komiteto nuomone, konfidencialumo užtikrinimas turi būti sprendžiamas kitomis priemonėmis, ne mokestinėmis. 5. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2017-11-0691 Argumentai: 1.
Siūloma numatyti, jog NPD turi būti įstatymu susietas su MMA, įtvirtinant principą, kad tokio dydžio darbo pajamos visai neapmokestinamos. 2. Siūloma numatyti, jog nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD)
susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu. 1 straipsnis. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ Nepritarti Dėl NPD susiejimo su MMA: Įstatymo projekte siūlomi konkretūs neapmokestinamųjų pajamų dydžiai nustatyti įvertinus šalies ūkio augimą ir valstybės finansines galimybes. Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti Stabilumo programoje numatytus tikslus. Dėl NPD didinimo iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų Dėl PNPD: Dabartinėje darbo apmokestinimo sistemoje NPD ir papildomo NPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes jau beveik pasiekta riba, kada tolimesnis NPD didinimas neturi įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamų pajamų didinimui (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimalų mėnesinį atlyginimą ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, pajamų mokesčio nebemoka, nes jam taikomas NPD ir papildomas NDP yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis).
Todėl siekiant sumažinti mažai uždirbančiųjų apmokestinimą siūloma atsisakyti papildomo NPD ir pereiti prie išmokų vaikams, siekiant padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir mažinti skurdą, kadangi šiuo metu galiojančioje apmokestinimo sistemoje mažiausiai uždirbantys negali pilna apimti pasinaudoti papildomu NPD už vaikus, todėl didžiausią naudą dėl papildomo NPD panaikinimo ir perėjimo prie išmokų vaikams pajaus būtent mažiausias pajamas gaunantys, o gaunantiems didesnes pajamas padėtis nebus pabloginta. Dėl siūlymo palikti PNPD už vaikus GPM netekimai sudarytų apie 75 mln. eurų. Dėl NPD didinimo iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų. Dėl NPD didinimo neįgaliesiems GPM netekimai sudarytų apie 7 mln. eurų. 6. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2017-11-0692 Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).” Nepritarti Dėl NPD susiejimo su MMA: Įstatymo projekte siūlomi konkretūs neapmokestinamųjų pajamų dydžiai nustatyti įvertinus šalies ūkio augimą ir valstybės finansines galimybes. Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti
iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų
narys Remigijus Žemaitaitis, 2017-11-06999967810 Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,5 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,3 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip ,,7.
GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. Pakeisti 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip
atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
nauja 8 dalimi: 8.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). Papildyti 9 straipsnį nauja 9 dalimi:
gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. Papildyti 9 straipsnį nauja 10 dalimi:
PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Papildyti 9 straipsnį nauja 11 dalimi:
(įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. Papildyti 9 straipsnį nauja 12 dalimi:
pasirinktu santykiu.
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir“. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Dėl NPD susiejimo su MMA: Įstatymo projekte siūlomi konkretūs neapmokestinamųjų pajamų dydžiai nustatyti įvertinus šalies ūkio augimą ir valstybės finansines galimybes. Susiejus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, minimalios mėnesinės algos didinimas automatiškai sąlygotų gyventojų pajamų mokesčio netekimus, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui, silpnintų galimybes įgyvendinti Stabilumo programoje numatytus tikslus. Dėl NPD didinimo iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų Dėl PNPD: Dabartinėje darbo apmokestinimo sistemoje NPD ir papildomo NPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes jau beveik pasiekta riba, kada tolimesnis NPD didinimas neturi įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamų pajamų didinimui (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimalų mėnesinį atlyginimą ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, pajamų mokesčio nebemoka, nes jam taikomas NPD ir papildomas NDP yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis).
Todėl siekiant sumažinti mažai uždirbančiųjų apmokestinimą siūloma atsisakyti papildomo NPD ir pereiti prie išmokų vaikams, siekiant padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir mažinti skurdą, kadangi šiuo metu galiojančioje apmokestinimo sistemoje mažiausiai uždirbantys negali pilna apimti pasinaudoti papildomu NPD už vaikus, todėl didžiausią naudą dėl papildomo NPD panaikinimo ir perėjimo prie išmokų vaikams pajaus būtent mažiausias pajamas gaunantys, o gaunantiems didesnes pajamas padėtis nebus pabloginta. Dėl siūlymo palikti PNPD už vaikus GPM netekimai sudarytų apie 75 mln. eurų. Dėl NPD didinimo iki MMA GPM netekimai sudarytų apie 25 mln. eurų. Dėl NPD didinimo neįgaliesiems GPM netekimai sudarytų apie 7 mln. eurų. 6. Seimo nariai: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis,
2 Argumentai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² įstatymo projektu Nr. XIIIP-1237 (toliau – Įstatymo projektas), be kita ko, siūloma atsisakyti papildomo neapmokestinamasis pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo modelio. Pagal dabar galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, šiuo metu taikomas 200 eurų PNPD – už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „tolesniu PNPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes dabartinėje apmokestinimo sistemoje jau beveik pasiekta riba, kada tolesnis PNPD didinimas nedaro įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamoms pajamoms (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (380 eurų) ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nebemoka, nes jam taikomas NPD yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis)“. Todėl siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų, kitaip vadinamų vaiko pinigais. Šiuo metu vaiko pinigai yra diferencijuojami taip: nuo vaiko gimimo iki 2 metų skiriama šeimai skiriami 28,5 eurai, nuo 2 iki 18 metų – 15,2 eurų. Šeimoms, kurios augina 1–2 vaikus, vaiko pinigai skiriami, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaiko pinigai visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir sieks kas mėnesį po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką, už trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką – po 75 eurus. Vaiko pinigai mokami iki vaikui sukaks 18 metų. Skaičiuojama, kad išmoką gaunančių vaikų padaugės nuo 130 000 iki 547
pokyčius pajus mažas pajamas gaunančios šeimos. Tuo tarpu gyventojai, gaunantys vidutines ar didesnes nei vidutinės pajamas, praktiškai jokio efekto nepajus. Taigi, nors Įstatymo projektu siekiama mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau turint omeny dabartinį kainų lygį, siūlomi vaiko pinigai nėra pakankama parama vaikus auginančioms šeimoms, net ir toms, kurios gauna vidutines ar didesnes nei vidutinės pajamas.
Todėl atsižvelgiant į XVII Vyriausybės programos prioritetą, susijusį su šeimai palankios aplinkos kūrimu, ir į siekį mokestinėmis priemonėmis skatinti vaikus auginančias šeimas, mokesčius labiau susiejant su vaikų skaičiumi, Įstatymo projektą tikslinga papildyti nuostatomis, pagal kurias 2 vaikus (įvaikius) auginantiems gyventojams būtų taikomas 10 proc. GPM tarifas, tris ir daugiau vaikų (įvaikių) – 5 proc. GPM tarifas. Įgyvendinus tokius pokyčius, taip pat atsižviegiant į nuo 2018 m. didinamą minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį ir vaiko pinigus, du vaikus (įvaikius) auginančio ir vidutines pajamas, t. y. maždaug 830 eurų per mėnesį, gaunančio asmens grynosios mėnesio pajamos padidėtų nuo 703,55 iki 748,80 eurų, lyginant su dabartine GPM sistema. Tris vaikus (įvaikius) – nuo 733,55 iki 857,05 eurų. Jei būtų įgyvendinamas tik Vyriausybės siūlomas variantas, PNPD keičiant vaiko pinigais, tokiu atveju, du vaikus (įvaikius) auginančio ir vidutines pajamas gaunančio asmens grynosios mėnesio pajamos padidėtų nuo 703,55 iki 715,55 eurų, tris vaikus – nuo 733,55 iki 790,55 eurų. Dėl šiuo pasiūlymu teikiamų nuostatų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų dalies pajamų, tačiau tikimasi, kad mokestinių pajamų netekimus padės kompensuoti išaugsiantis vartojimas, taip pat įgyvendinama valstybės įmonių pertvarka ir didinami valstybės įmonių mokėtini į valstybės biudžetą dividendai. Toks GPM diferencijavimas pagal auginamų vaikų (įvaikių) skaičių būtų viena iš priemonių, didinančių šeimų gerovę, kad jos labiau norėtų gimdyti ir auklėti vaikus.
Taip siekiama labiau prisidėti ir prie demografinių problemų sprendimo, mažinti socialinę atskirtį, su kuria neretai susiduria daugiavaikės šeimos. Nes viena iš mažo gimstamumo priežasčių – gyventojų finansinis neapibrėžtumas, t. y. gyventojai nesijaučia tikri, kad turės pakankamai pajamų šeimos išlaikymui. Tiesa, nors gimstamumas pastaraisiais metais auga, tačiau išlieka mažas – tesiekia 1,7 vaiko vienai moteriai. Todėl Europos mastu Lietuva yra tarp valstybių, kuriose gimstamumas mažiausias. Tai reiškia, kad neužtikrinama darni gyventojų kaita. Tačiau palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis. Tokiu atveju suminis gimstamumo rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1. Kitaip tariant, viena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius. Tuo tarpu mažas gimstamumas kartu su jaunų žmonių emigracija lemia visuomenės senėjimo problemą. Vadinasi, ilgalaikėje perspektyvoje bus sunku užtikrinti socialinės, sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Todėl ir tikslina siūlyti labiau sumažinti pajamų apmokestinimą vaikus auginančioms šeimoms, taip siekiant remti šeimas, ypač daugiavaikes, ir prisidėti prie gimstamumo skatinimo, mažinti socialinę atskirtį. Pasiūlymas
1Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
straipsnyje nenustatyta kitaip. 2.
nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. 3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. 24. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 35. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 46. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos). 35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 57. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sumuojamos).
eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“ Nepritarti Įgyvendinus siūlymą, preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie
kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi siūlymus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn). 7. Seimo nariai: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis,
33 Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 punktu:
„3. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą
ir jį išdėstyti taip: „6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Įgyvendinus siūlymą, preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus.
Be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi siūlymus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn). 8. Seimo nariai: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis,
7 Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu
Papildyti įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3.
pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“ Nepritarti Įgyvendinus siūlymą, preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi siūlymus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn). 9. Seimo nariai: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis,
10 Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina papildyti Įstatymo projektą naujomis nuostatomis. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projektą nauju 10 straipsniu: „10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų.““ Nepritarti Įgyvendinus siūlymą, preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus.
Be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi siūlymus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn). 10. Seimo nariai: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Audronius Ažubalis, Seimo narys Paulius Saudargas Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 10–16 straipsnių numeraciją. Pasiūlymas Buvusius įstatymo projekto 10–16 straipsnius laikyti atitinkamai 11–17 straipsniais. Nepritarti Įgyvendinus siūlymą, preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie
kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi siūlymus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn). 11. Seimo narys Algirdas Butkevičius, 2017-11-0964 Argumentai: Siūloma palikti šiuo metu įstatyme nustatytą 45 tūkst. eurų ribą, iki kurios individualios veiklos pajamas galima apmokestinti fiksuotu pajamų mokesčiu (t.y. įsigijus verslo liudijimą). Pažymėtina, kad 45 tūkst. Eur dydžio riba buvo nustatyta 2012 metais. Per šį laiką prekių ir paslaugų kainos yra reikšmingai išaugusios, smulkusis verslas nyksta, jam ypač sunku konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais ir kitais stambiais rinkos dalyviais. Be to, 45 tūkst. Eur riba garantuoja tik minimalų uždarbį verslo liudijimo turėtojams. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos). 35 000 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
narys Algirdas Butkevičius, 2017-11-097 Argumentai: siūloma padidinti ribą, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms būtų taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pasiūlymu siekiama skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją, sudaryti sąlygas „išeiti iš šešėlio“. Pasiūlymas: Pakeisti 18² straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų
mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3.
mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000 20 000)).“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytoms riboms, nuo kurių būtų taikomi atitinkamai nuo 5 proc. iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifai. 13. Valerij Simulik, 2017-11-142 Argumentai:
Teikdami 5 procentų gyventojų pajamų mokesčių tarifo pakeitimą į 2 procentų tarifą įvertinome žemiau išdėstytus faktus:
šalyje gyventojų pajamų mokestis neišskaičiuojamas iki 1000 PLN per dieną, o viršijanti suma apmokestinama 2 proc. tarifu) sumažinimą. Pažymėtina, jog ir kitos, pirmiausia kaimyninės ES valstybės praktiškai taiko nulinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą gyventojų pajamoms, tame tarpe ir iš atliekų pardavimo, jei šios pajamos neviršija tam tikrų dydžių (Vokietijoje gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinama iki 8820 eurų per metus, Švedijoje apie
mokesčio tarifui, ypatingai pasireiškia superkant didesnę vertę rinkoje turinčias atliekas;
biudžetui ir verslui, t.y.: a) pirkėjo prievolės išskaityti ir sumokėti PVM už jam pateiktas prekes ir teikiamas paslaugas įteisinimas atliekų tvarkymo versle - PVM įstatymo 96 straipsnio pataisos; b) nuo 2014 m. sausio 1 dienos taikomų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų dėl A klasės pajamų netauriųjų metalų laužui apmokestinimo 5 procentų tarifu vietoje anksčiau taikyto 15 procentų tarifo.
Pastarųjų minėto įstatymo nuostatų įteisinimas leido padidinti 2014 metų A klasės pajamas iš šio laužo 2,1 karto, o vėlesniais metais šis padidėjimas siekė ne mažiau kaip 1,5 karto. Toks A klasės pajamų padidėjimas būtų buvęs dar didesnis, jei nebūtų pasaulinės krizės sukelto metalų kainų kritimo daugiau kaip dviem kartais ir spalvotų metalų verslo “šešėlio” išaugimo dėl susidariusio nevienodo atliekų apmokestinimo;
klasės pajamoms, kas yra numatyta teikiamame įstatymo projekte;
šiol buvo priskiriamos B klasės pajamoms, supirkimą;
aplinkai būdu sutvarkyti visas ir ypač pavojingas atliekas, nes bet kokios tokių atliekų “šešėlinio” verslo pasekmės gresia šalies gyventojų sveikatai ar net gyvybei;
atliekų nesutvarkymą, tikimybės sumažinimą. Šios baudos, kaip taisyklė, bent keletą kartų viršija nuo 5 iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio buhalterinio sumažinimo apimtis;
Lietuva ir ESO sumažinimą.
Įteisinus
superkamoms atliekoms, mūsų skaičiavimais, atliktais remiantis VMI 2016 m. duomenimis, įplaukos sudarytų apie 50–60 mln. Eurų. Remiantis VMI pateikta informacija apie B klasės mokestinę pajamų bazę atliekų versle per
pakeitimus, mūsų skaičiavimais, pajamos į valstybės biudžetą būtų padidėjusios apie 10–15 procentų. Remdamiesi tais pačiais skaičiavimais teigiame, kad atliekų bei antrinių žaliavų išvežimo ir šešėlinės ekonomikos sumažėjimas siektų bent 100 procentų, o tuo pačiu metinis gyventojų pajamų mokesčio iš atliekų pardavimo prieauglis būtų dar bent 30 procentų didesnis. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsniu keičiamą 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajamų mokesčio 5 2 procentų tarifas taikomas ne
individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.“ Nepritarti Papildomo lengvatinio 2 procentų tarifo įvedimas, įvertinant tai, kad Įstatymo projektu siūlomas 5 procentų tarifas ir taip yra labai nedidelis (3 kartus mažesnis nei standartinis 15 procentų tarifas), nėra priimtinas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10)2 Argumentai: atsižvelgiant į smulkaus ir vidutinio verslo atstovų prašymus dėl siūlomos per didelės mokestinės naštos smulkiam ir vidutiniam verslui, komitetas siūlo nustatyti palankesnį mokestinį teisinį reguliavimą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-1237. Pasiūlymas: 2 straipsnį siūloma išdėstyti taip:2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
kitaip. 2. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos). 35 000 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sumuojamos).
viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10)7 Pasiūlymas: 7 straipsnį siūloma išdėstyti taip:7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 25 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3.
nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 25
pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000
dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytoms riboms (apatinei 10 000 eurų ribai), nuo kurių būtų taikomi atitinkamai nuo 5 proc. iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifai. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-11-10)16 Pasiūlymas: 16 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį,
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3.
deklaruojant nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį už 2018 metų mokestinį laikotarpį, tokioms pajamoms taikomas
pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas ne pagal šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18² straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o pagal formulę:
1) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 25 000 eurų per metus: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,05;
2) kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 25 000 eurų per metus (jeigu pagal šią formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0): Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,05 – 0,0000025* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos 10 000 25 000)). 4. 2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami tik iš šios veiklos rūšies pajamų. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18¹ straipsnio nustatyta tvarka sukauptais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiamos visų vykdomų individualios veiklos rūšių pajamos, išskyrus 2018 metų mokestinį laikotarpį uždirbtas apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos, kurios šį mokestinį laikotarpį gali būti dengiamos tik ankstesniais nuostoliais iš šios veiklos.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytoms riboms (apatinei 10 000 eurų ribai), nuo kurių būtų taikomi atitinkamai nuo 5 proc. iki 15 proc. pajamų mokesčio tarifai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1237(2), atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
45 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis papildytina nuoroda į projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20² punktą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 20 ir 20² punkteuose
nustatyta lengvata nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikoma tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.“. Pritarti
52 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žemė savo esme nėra nudėvima, Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veikloje, įsigijimo išlaidas. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį. 2. Papildyti 18 straipsnį 14 dalimi:
„14. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio
veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių).
Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.“
8Balsavimo rezultatai: už – 4; prieš – 3;
susilaikė – 1. 3 komiteto nariai balsavime nedalyvavo. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1237(2) ir jo lyginamasis variantas. Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė