projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) teikiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) 2018 metų rodiklius. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas 2018 metams (toliau – Fondo biudžeto projektas), parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad Fondo biudžeto projektas sudaromas biudžetiniams metams. Įstatymo ir Fondo biudžeto projektus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtu šalies ekonominės raidos scenarijumi 2018–2020 metams, parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
rengėjai 2018 metų Fondo biudžeto projektą parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (direktorius Mindaugas Sinkevičius, tel. 272 4864, el. p. mindaugas.sinkevič[email protected]). Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, tel. 266 8135, el. p. [email protected]). 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Fondo biudžetas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 28 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIII-174. Ateinantiems metams Fondo biudžeto rodikliai bus tvirtinami šiuo Įstatymo projektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Bus patvirtinti Fondo biudžeto 2018 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad suplanuoti Fondo biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir planuojamas Fondo biudžeto struktūrinis perteklius, Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis 2018 metams nenustatoma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Priėmus Įstatymo projektą bus patvirtinti Fondo biudžeto 2018 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų Įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokoms, trūkumas dengiamas skolintomis lėšomis. 13.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „biudžetas“,
„socialinis draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
BIUDŽETO 2018 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu turi būti tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų piniginės įplaukos ir išlaidos, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime ir 2 priede vietoj žodžių ,,pinigų srautai“ įrašyti žodžius ,,piniginės įplaukos ir išlaidos“. 2. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, kuris įsigalios 2018 metų sausio 1 d., 4 straipsnyje numatyta, jog išmokų administratoriaus patiriamos išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą ,,pensijų socialinio draudimo įmokos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
BIUDŽETO 2018 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymo projekto
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018
2017-11-15
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kiškis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Sinkevičius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Janušauskaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-182 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu turi būti tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų piniginės įplaukos ir išlaidos, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime ir 2 priede vietoj žodžių ,,pinigų srautai“ įrašyti žodžius ,,piniginės įplaukos ir išlaidos“. Pritarti
9
2Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalies nuostatas,
atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, kuris įsigalios 2018 metų sausio 1 d., 4 straipsnyje numatyta, jog išmokų administratoriaus patiriamos išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti
10
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą ,,pensijų socialinio draudimo įmokos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Pritarti Žr. Audito komiteto 3 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2017-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas
stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus gana ribotas – 2018–2019 metais vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,2–0,3 procentinio punkto. Projektuose numatomi rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų. Tačiau šio įstatymo 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo išvengiama numatant 1 procentinio punkto valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimą, kuris gaunamas lyginant ne su tikėtinu 2017 m. balansu (0,1 proc. BVP), o su 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta jo prognoze (-0,4 proc.). Be to, reikšminga numatomo pertekliaus
administravimo, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. FSĮKĮ 3 str.
FSĮKĮ 3 str. 3 dalyje įtvirtinta valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė reikalauja kiekvienais metais (išskyrus metus, kuriais galioja bent viena iš FSĮKĮ 3 str. 3 dalies 1–5 punktuose išvardytų sąlygų) rengiant, tvirtinant ir keičiant valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija
pakeitimo įstatymų projektus, vadovautis nuostata, kad tuo atveju, kai paskutinių penkerių pasibaigusių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių aritmetinis vidurkis yra neigiamas, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visumos augimas turi būti ne didesnis negu 0,5 potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio. Jeigu ši taisyklė būtų taikoma 2018 m., biudžetų visumos išlaidos galėtų per metus padidėti 2,2 proc. Iš projektų aiškinamajame rašte pateiktos informacijos matyti, kad valdžios sektoriaus išlaidos 2018 m. per metus didinamos 7,3 proc., t. y. gerokai daugiau. FSĮKĮ
taisyklės netaikymas 2018 m. aiškinamajame rašte pagrįstas tuo, kad 2018 m. galios FSĮKĮ 3 str. 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga: planuojamas valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimas 2018 m. sudaro 1 procentinį punktą. Tačiau šis pagerėjimas planuojamas lyginant ne su šiuo metu tikėtinu aiškinamajame rašte nurodytu 2017 m. valdžios sektoriaus balansu (0,1 proc. BVP), o su jo 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta prognoze (-0,4 proc.). Be to, netgi vertindami balanso pokytį nuo pastarojo lygmens, turime pagrindo abejoti, ar valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas 2018 m. sudarys 1 procentinį punktą. Pirma, planuojamą 0,6 proc. BVP valdžios sektoriaus balanso perteklių 2018 m. daugiausia lemia 0,44 proc.
BVP dydžio papildomos pajamos, kurias planuojama gauti dėl geresnio mokesčių administravimo, nors labai tikėtina, kad šis papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas
perteklius 2018 m. gali būti maždaug 0,1 proc. BVP mažesnis, negu planuojama, ir dėl mažesnių, negu numatoma, pajamų iš GPM. <...> Toliau pateikiame šiuos vertinimus papildančias detalesnes pastabas. Papildomos pajamos iš mokesčių administravimo gerinimo 2018 m. gali būti mažesnės, nei planuojama. Projekte numatyta, kad 2018 m. teigiamas mokesčių administravimo gerinimo priemonių poveikis sudarys 0,44 proc. BVP (apie 190 mln. eurų), iš jų 0,2 proc. BVP papildomų pajamų numatoma gauti iš PVM mokesčio, iš GPM planuojama gauti 0,05 proc. BVP, iš pelno mokesčio 0,02 proc. BVP, iš geresnio akcizų surinkimo 0,03 proc. BVP ir 0,14 proc. BVP papildomų pajamų bus gauta socialinio draudimo įmokomis. Taigi iš viso beveik tris ketvirtadalius planuojamo valdžios sektoriaus pertekliaus (0,44 proc. BVP iš 0,6 proc. BVP) planuojama pasiekti dėl įvairių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo pagerinimo. Toks ambicingas papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas 2018 m. grindžiamas tuo, kad panašus papildomų pajamų dėl geresnio administravimo dydis bus gautas 2017 m. Tačiau šis argumentas nėra įtikinantis, nes reikšminga viršplaninių pajamų dalis
spartesnės, nei prognozuota, ekonomikos plėtros. Pavyzdžiui, 2017 m. iš GPM administravimo gerinimo buvo planuota gauti 0,04 proc. BVP papildomų pajamų, iš PVM – 0,3 proc. BVP (iš viso apie 140 mln. eurų). 2017 m. pirmąjį pusmetįPVM surinkta 10,5 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 2,8 proc. daugiau, negu planuota, o GPM – 8,6 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 7,7 proc. daugiau, negu planuota.
Tačiau didelę dalį spartesnio, negu planuota, pajamų iš šių mokesčių padidėjimo lėmė ne administravimo gerinimo priemonės, o palankesnė ekonomikos padėtis. PVM ir GPM mokestinių bazių – nominaliųjų privačiojo vartojimo išlaidų ir darbo užmokesčio fondo – augimas 2017 m. metais yra spartesnis, palyginti su 2017 m. biudžetui rengti naudotomis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. prognozėmis. Pastarosiose buvo numatyta, kad nominaliosios privačiojo vartojimo išlaidos ir darbo užmokesčio fondas 2017 m. per metus padidės atitinkamai 6,4 ir 7,0 proc. 2017 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad šie makroekonominiai rodikliai per 2017 m. padidės gerokai sparčiau – atitinkamai 7,7 ir 8,5 proc. Atsižvelgus į šiuos spartesnę ekonominę plėtrą liudijančius naujausius skaičius ir įtaką pajamoms darančius administracinius sprendimus matyti, kad 2017 m. bus negauta maždaug trečdalio visų planuotų papildomų pajamų dėl geresnio PVM ir GPM mokesčių administravimo. Dėl to tikėtina, kad pajamų iš geresnio mokesčių administravimo planas 2018 m. greičiausiai nebus iki galo įvykdytas. <...> Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie diskretūs sprendimai: 2018 metais numatyti PVM pakeitimai, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2018 m. turėtų didinti apie 0,2 procentinio punkto, o 2019 metais – apie 0,3 procentinio punkto. Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
a) PVM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma 5 proc. lengvatinį PVM tarifą taikyti visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.
Šis PVM tarifo sumažinimas vidutinę metinę infliaciją 2018 metais sumažintų apie 0,08 procentinio punkto;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2018 metų sausio 1 dienos panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, didinti akcizo tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams bei standartinį gazoliams taikomą akcizo tarifą. Taip pat siūloma nuo 2018 metų kovo 1 dienos didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Šie akcizų pakeitimai 2018 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,11, o 2019 metais – apie 0,02 procentinio punkto;
c) GPM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma padidinti NPD ir individualius NPD neįgaliesiems bei atsisakyti papildomo NPD vaikų turintiems asmenims. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos
vartojimą – 2018–2019 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu pakeitimų nebūtų. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) išmokos vaikams. Nuo 2018 metų siūloma vietoj atsisakomo papildomo NPD skirti tikslines išmokas vaikams. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 195 mln. eurų. Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,06 ir 0,07 procentinio punkto;
e) atlygis darbuotojams.
Pastarasis 2018 metais didės dėl kelių sprendimų: 1) 2018 metų sausio mėn. nuo 380 iki 400 eurų padidės minimali mėnesinė alga; 2) nuo 2018 metų padidės pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Dėl šių dviejų sprendimų atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams 2018 metais, palyginti su
darbdavių įnašus). Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,04 ir 0,05 procentinio punkto;
f) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad dėl bazinės pensijos didinimo, pensijų skaičiavimo pakeitimų ir pensijų indeksavimo 2018 metais išlaidos pensijoms didės apie 316 mln. eurų. Dėl valstybės remiamų pajamų didinimo nuo 102 iki 122 eurų, valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos
pajamas padidins maždaug 388 mln. eurų, o tai teigiamai veiks realųjį privatų vartojimą – jis 2018–2019 m. vidutiniškai kasmet padidės apie 0,53 procento daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Tai vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Šalaševičiūtė, A. Palionis, A. Butkevičius, R. Sinkevičius, I.
Sinkevičius, I. Šiaulienė,
14 Argumentai: 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, kuri įtvirtino naują nuostatą, kad jeigu yra sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 6 d., Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančių universitetinių ligoninių gydytojai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, todėl su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Terminuotų darbo sutarčių nauda universiteto ligoninėms yra neabejotina, tai skatina konkurenciją, kvalifikacijos tobulinimą, mokslinę veiklą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose šiuo metu pagal terminuotas darbo sutartis dirba apie 1800 darbuotojų (iš 5363). Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis už darbuotojus su terminuotomis darbo sutartimis išaugo nuo 30,98 proc. iki 32,58 proc., t.y. 1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje privalomojo socialinio draudimo įmokų išlaidos padidės apie 400 tūkst. eurų, arba 0,54 proc. viso metinio darbo užmokesčio fondo. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ekonomikos ir planavimo tarnybos duomenimis, įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatoms, privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis, už gydytojus ir gydytojus rezidentus su terminuotomis darbo sutartimis, išaugo nuo 31,18 proc iki 32,78 proc., t.y. 1,6 proc.
1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, įvertinus pakitusį privalomojo socialinio draudimo įmokos dydį, priedus bei kitas priemokas, papildomi išlaidų kaštai sudarys apie 330 200 eurų. Siūlytina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 3 str. 1 d. 4 p. papildyti nauja nuostata, kad šioje dalyje nurodytas įmokos tarifas nedidinamas, kai terminuota darbo sutartis sudaryta vykdant įstatymų reikalavimus. Pasiūlymas:
tarifai 2018 metais
draudimo įmokų 27,3 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims:
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,4 procento (terminuotoms darbo sutartims
Siekiant išvengti rizikos, nedarbo draudimo tarifas gali būti dvigubinamas terminuotoms darbo sutartims. Svarstytina, ar tuo atveju, kai įstatymuose darbdaviui yra įtvirtinta prievolė sudaryti terminuotas darbo sutartis yra analogiška rizikai kitų terminuotų darbo sutarčių sudarymo atveju, dėl ko ir buvo numatytas dvigubas nedarbo socialinio draudimo tarifas. 2. Seimo narys J. R. Dagys, 2017-11-091 Argumentai: „Sodros“ biudžetas, vadovaujantis galiojančiais įstatymuose įtvirtintais principais, turi būti tvarkomas nepriklausomai, jo pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o išlaidos, viršijančios pajamas, turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis.
Kai kurių socialinio draudimo rūšių išlaidoms viršijant pajamas pagal nustatytą įmokų tarifą negalima tinkamai formuoti „Sodros“ rezervo fondo, kuris galėtų sušvelninti galimų finansinių krizių pasekmes (iššvaistytas „Sodros“ rezervo fondas 2009 m. privertė sumažinti senatvės pensijas). Siūlomi pakeitimai nepažeis fiskalinės drausmės įstatymų, valstybės įsipareigojimų įsivedant eurą, tiesiog finansiniai įsipareigojimai bus perkelti iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. To nepadarius iš esmės valstybė nuspręstų kitų išlaidas finansuoti pensininkų sąskaita. Priėmus siūlomas pataisas 2018 „Sodros“ biudžeto pajamos viršytų išlaidas papildomai 165,9 mln. eurų ir juos būtų galima papildomai nukreipti į „Sodros“ rezervą. Todėl siūloma papildyti „Sodros“ biudžeto pajamas 124,4 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas ligos socialiniam draudimui ir 32,8 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas motinystės socialiniam draudimui. Taip pat papildyti
„Sodros“ biudžeto pajamas 8,7 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai. Pasiūlymas: Pataisyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 ir 2 priedus: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2018 metų rezultatas Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžetą – 4 252
išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 240 486
3.
Seimo narys J. R. Dagys, 2017-11-095 2N 3N 4N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį naujomis 2, 3 ir 4 dalimis:
iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
daliai kompensuoti 2018 metais skirti 133 400 tūkst. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2. Ligos socialiniam draudimui skirti 124 400 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms, viršijančioms šios draudimo rūšies pajamas, padengti. 3. Motinystės socialiniam draudimui skirti 32 800 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms, viršijančioms šios draudimo rūšies pajamas, padengti. 4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirti 8 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms, viršijančioms šios draudimo rūšies pajamas, padengti“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
nariai G. Landsbergis, A. Matulas, I. Degutienė, M. Majauskas, J. Olekas, E. Gentvilas, A. Dumbrava, 2017-11-093 Argumentai:
sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1212 siūlome nepervesti 4 203 mln. eurų sumos, skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti, kadangi SODRA nemoka medikams už nedarbingumo ekspertizių paslaugas. Todėl siūlome ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte panaikinti numatytą Privalomojo draudimo fondo finansavimą. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydį – 0,34 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau nei 4 135 tūkst. eurų).“ Pasiūlymas:
nariai G. Landsbergis, A. Matulas, I. Degutienė, M. Majauskas, J. Olekas, E. Gentvilas, A. Dumbrava, 2017-11-09 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede išbraukti Privalomojo sveikatos draudimo fondo eilutė:
„ 1.1.1.7.1.3. Privalomojo sveikatos draudimo
fondas 4 219“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 2 priedo 1.1.1.7.1.3 eilutėje numatyta 4 219 tūkst. Eur lėšų suma nesutampa su 2018 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1212 Išlaidų 7 straipsnyje numatyta 4 203 tūkst. suma, todėl nėra aiški tikroji administravimo išlaidų suma. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1218 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus bei atkreipiant dėmesį į Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2017-P-10-11-15 ir ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5-1 pateiktus pastebėjimus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2017-11-152 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu turi būti tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų piniginės įplaukos ir išlaidos. Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 2 priede vietoj žodžių ,,pinigų srautai“ įrašyti žodžius ,,piniginės įplaukos ir išlaidos“. Pasiūlymas:
1Išdėstyti įstatymo projekto 2 straipsnį taip:
„2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų pinigų srautai piniginės įplaukos ir išlaidos ir kasos apyvartos lėšos Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų pinigų srautus pinigines įplaukas ir išlaidas (2 priedas) ir 55 775 000 eurų kasos apyvartos lėšų.“. 2. Išdėstyti įstatymo projekto 2 priedo pavadinimą taip:
piniginės įplaukos ir išlaidos“. Pritarti
2Audito komitetas,
9 Argumentai: 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650, kurį Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Minėto įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog išmokų administratoriaus patiriamos išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo, o ne pristatymo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje 9 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį taip: „9. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) veiklos sąnaudų kompensacijai už išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą ir pristatymąišieškojimą, dydį – 1,4 procento nuo šioms išmokoms skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų sumos.“. Pritarti
3Audito komitetas,
10 Argumentai: 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas, kurį Seimas priėmė dar 2016 m. birželio 29 d. Minėto įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta pensijų socialinio draudimo įmokos sąvoka („apdrausto asmens ir (arba) jo draudėjo mokama tam tikrų metų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta pensijų draudimo įmoka“). Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje 10 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Išdėstyti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį taip: „10. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už valstybinio pensijų socialinio pensijų draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms – 0,34 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau nei 632 tūkst. eurų)“.
4Audito komitetas,
2017-11-156 Argumentai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užimtumo didinimo priemones šiuo metu vykdo nedarbo socialinio draudimo įmokomis, kurios finansuojamos Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5-1 pateiktą 4 rekomendaciją dėl užimtumo priemonių finansavimo, siūlytina išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti 2018 metais skirti 28 962 tūkst. eurų nedarbo socialinio draudimo lėšų.“
5Audito komitetas,
2017-11-15 * Argumentai: Iniciatorių pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 2 priedo 1.2.1.2 eilutėje sveikatos draudimo lėšoms numatyta suma – 1 216
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1212 1 pajamų grupėje privalomojo sveikatos draudimo įmokoms numatyta suma –
draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 2 priedo 1.1.1.7.1.3 eilutėje numatyta 4 219 tūkst.
Eur lėšų Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, o šio įstatymo projekto 3 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad analogiškų sąnaudų kompensacijai būtų skiriama ne daugiau nei 4 135 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1212 Išlaidų 7 straipsnyje numatyta 4 203 tūkst. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje turi būti suderintos minėtų įstatymų projektuose planuojamos sumos. Pasiūlymas:
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1218 numatytas lėšų sumas ir atitinkamai suderinti su 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1212 numatytomis sumomis. Pritarti
balsavimas: A (nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1218 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti) – 3 už, B (pritari iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1218 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus) – 4 už. Pritarta B. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 2017-10-25
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-182 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu turi būti tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų piniginės įplaukos ir išlaidos, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime ir
ir išlaidos“. Pritarti. 39
nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr.
X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, kuris įsigalios 2018 metų sausio 1 d., 4 straipsnyje numatyta, jog išmokų administratoriaus patiriamos išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti. 310
3Atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą ,,pensijų socialinio draudimo įmokos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Rimantas Sinkevičius
14 Argumentai: 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, kuri įtvirtino naują nuostatą, kad jeigu yra sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos
priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 6 d., Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančių universitetinių ligoninių gydytojai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, todėl su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Terminuotų darbo sutarčių nauda universiteto ligoninėms yra neabejotina, tai skatina konkurenciją, kvalifikacijos tobulinimą, mokslinę veiklą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose šiuo metu pagal terminuotas darbo sutartis dirba apie 1800 darbuotojų (iš 5363). Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis už darbuotojus su terminuotomis darbo sutartimis išaugo nuo 30,98 proc. iki 32,58 proc., t.y. 1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje privalomojo socialinio draudimo įmokų išlaidos padidės apie 400 tūkst. eurų, arba 0,54 proc. viso metinio darbo užmokesčio fondo. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ekonomikos ir planavimo tarnybos duomenimis, įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatoms, privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis, už gydytojus ir gydytojus rezidentus su terminuotomis darbo sutartimis, išaugo nuo 31,18 proc. iki 32,78 proc., t.y. 1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, įvertinus pakitusį privalomojo socialinio draudimo įmokos dydį, priedus bei kitas priemokas, papildomi išlaidų kaštai sudarys apie 330 200 eurų. Siūlytina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 3 str. 1 d. 4 p. papildyti nauja nuostata, kad šioje dalyje nurodytas įmokos tarifas nedidinamas, kai terminuota darbo sutartis sudaryta vykdant įstatymų reikalavimus. Pasiūlymas:
socialinio draudimo įmokų tarifai 2018 metais 1.
Patvirtinti draudėjų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 27,3 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims:
1) pensijų socialiniam draudimui – 22,3 procento;
2) ligos socialiniam draudimui
3) motinystės socialiniam draudimui
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,4 procento (terminuotoms darbo sutartims - 2,8 procento, išskyrus kai terminuota darbo sutartis sudaryta vykdant įstatymų reikalavimus.). Svarstyti pagrindiniame Komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė,
patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, D. Janušauskaitė - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Kiškis – Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-18 2,2 prie-das T Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymu turi būti tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų piniginės įplaukos ir išlaidos, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime ir
ir išlaidos“. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų pinigų srautai piniginės įplaukos ir išlaidos, ir kasos apyvartos lėšos“. 2. Įstatymo projekto 2 priedo pavadinimą išdėstyti taip:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, kuris įsigalios 2018 metų sausio 1 d., 4 straipsnyje numatyta, jog išmokų administratoriaus patiriamos išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: ,,9.
Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) veiklos sąnaudų kompensacijai už išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą, ir pristatymą ir išieškojimą, dydį – 1,4 procento nuo šioms išmokoms skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų sumos.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą ,,pensijų socialinio draudimo įmokos“ sąvoką, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Pritarti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: ,,10. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už valstybinio socialinio pensijų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms – 0,34 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau nei 632 tūkst. eurų). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2017-11-08 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos
draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 17 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija[1]. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus gana ribotas – 2018–2019 metais vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,2–0,3 procentinio punkto. Projektuose numatomi rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų. Tačiau šio įstatymo 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės taikymo išvengiama numatant 1 procentinio punkto valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimą, kuris gaunamas lyginant ne su tikėtinu 2017 m. balansu (0,1 proc. BVP), o su 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta jo prognoze (-0,4 proc.). Be to, reikšminga numatomo pertekliaus 2018 m. dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. FSĮKĮ 3 str. 3 dalyje įtvirtinta valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė reikalauja kiekvienais metais (išskyrus metus, kuriais galioja bent viena iš FSĮKĮ 3 str.
rengiant, tvirtinant ir keičiant valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, patvirtinimo įstatymų arba šių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, vadovautis nuostata, kad tuo atveju, kai paskutinių penkerių pasibaigusių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių aritmetinis vidurkis yra neigiamas, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visumos augimas turi būti ne didesnis negu 0,5 potencialaus BVP to meto kainomis daugiamečio augimo vidurkio. Jeigu ši taisyklė būtų taikoma 2018 m., biudžetų visumos išlaidos galėtų per metus padidėti 2,2 proc. Iš projektų aiškinamajame rašte pateiktos informacijos matyti, kad valdžios sektoriaus išlaidos 2018 m. per metus didinamos 7,3 proc., t. y. gerokai daugiau. FSĮKĮ 3 str. 3 dalyje įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės netaikymas 2018 m. aiškinamajame rašte pagrįstas tuo, kad 2018 m. galios FSĮKĮ 3 str. 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga: planuojamas valdžios sektoriaus balanso ir BVP santykio pagerėjimas 2018 m. sudaro 1 procentinį punktą. Tačiau šis pagerėjimas planuojamas lyginant ne su šiuo metu tikėtinu aiškinamajame rašte nurodytu 2017 m. valdžios sektoriaus balansu (0,1 proc. BVP), o su jo 2017 m. Stabilumo programoje patvirtinta prognoze (-0,4 proc.). Be to, netgi vertindami balanso pokytį nuo pastarojo lygmens, turime pagrindo abejoti, ar valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas
sektoriaus balanso perteklių 2018 m. daugiausia lemia 0,44 proc.
BVP dydžio papildomos pajamos, kurias planuojama gauti dėl geresnio mokesčių administravimo, nors labai tikėtina, kad šis papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas
perteklius 2018 m. gali būti maždaug 0,1 proc. BVP mažesnis, negu planuojama, ir dėl mažesnių, negu numatoma, pajamų iš GPM. 2018 m. Vyriausybės skolinimosi programos įgyvendinimas reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys. Nors ateinančiais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,5 mlrd. eurų, didžioji šių lėšų dalis bus panaudota esamoms skoloms grąžinti, todėl bendras centrinės valdžios sektoriaus įsiskolinimo lygis reikšmingai padidėti neturėtų. Dėl šios priežasties manytina, kad toks papildomas skolinimasis nesukels grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms ir griežčiau kontroliuojamas jų skolinimasis finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. 2018 m. numatoma 4,0 proc. punktais iki 82,2 proc. padidinti savivaldybių biudžetams tenkančią surinkto GPM dalį. Labiausiai įsiskolinusiai Vilniaus miesto savivaldybei ji padidėtų 7,8 proc. punkto (iki 53,8 proc.). Palyginti su 2017 m., planuojama dar griežčiau kontroliuoti savivaldos institucijų skolinimąsi. Nors nebeliko nuostatos, draudžiančios turėti teigiamą metinį grynąjį skolinimąsi toms savivaldybėms, kurių biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 proc. BVP, ketinama įtvirtinti naują reikalavimą, leidžiantį savivaldybėms skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Taip pat numatyta sumažinti savivaldybių skolos limitą nuo 70 iki 60 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o šis limitas Vilniaus miesto savivaldybei bus sumažintas dar labiau, t. y. nuo 130 iki 85 proc. Toliau pateikiame šiuos vertinimus papildančias detalesnes pastabas.
Papildomos pajamos iš mokesčių administravimo gerinimo 2018 m. gali būti mažesnės, nei planuojama. Projekte numatyta, kad 2018 m. teigiamas mokesčių administravimo gerinimo priemonių poveikis sudarys 0,44 proc. BVP (apie 190 mln. eurų), iš jų 0,2 proc. BVP papildomų pajamų numatoma gauti iš PVM mokesčio, iš GPM planuojama gauti 0,05 proc. BVP, iš pelno mokesčio 0,02 proc. BVP, iš geresnio akcizų surinkimo 0,03 proc. BVP ir 0,14 proc. BVP papildomų pajamų bus gauta socialinio draudimo įmokomis. Taigi iš viso beveik tris ketvirtadalius planuojamo valdžios sektoriaus pertekliaus (0,44 proc. BVP iš 0,6 proc. BVP) planuojama pasiekti dėl įvairių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo pagerinimo. Toks ambicingas papildomų pajamų dėl geresnio administravimo planas 2018 m. grindžiamas tuo, kad panašus papildomų pajamų dėl geresnio administravimo dydis bus gautas 2017 m. Tačiau šis argumentas nėra įtikinantis, nes reikšminga viršplaninių pajamų dalis
spartesnės, nei prognozuota, ekonomikos plėtros. Pavyzdžiui, 2017 m. iš GPM administravimo gerinimo buvo planuota gauti 0,04 proc. BVP papildomų pajamų, iš PVM – 0,3 proc. BVP (iš viso apie 140 mln. eurų). 2017 m. pirmąjį pusmetį PVM surinkta 10,5 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 2,8 proc. daugiau, negu planuota, o GPM – 8,6 proc. daugiau negu 2016 m. pirmąjį pusmetį ir 7,7 proc. daugiau, negu planuota. Tačiau didelę dalį spartesnio, negu planuota, pajamų iš šių mokesčių padidėjimo lėmė ne administravimo gerinimo priemonės, o palankesnė ekonomikos padėtis. PVM ir GPM mokestinių bazių – nominaliųjų privačiojo vartojimo išlaidų ir darbo užmokesčio fondo – augimas 2017 m. metais yra spartesnis, palyginti su 2017 m. biudžetui rengti naudotomis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. prognozėmis.
Pastarosiose buvo numatyta, kad nominaliosios privačiojo vartojimo išlaidos ir darbo užmokesčio fondas 2017 m. per metus padidės atitinkamai 6,4 ir 7,0 proc. 2017 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad šie makroekonominiai rodikliai per 2017 m. padidės gerokai sparčiau – atitinkamai 7,7 ir 8,5 proc. Atsižvelgus į šiuos spartesnę ekonominę plėtrą liudijančius naujausius skaičius ir įtaką pajamoms darančius administracinius sprendimus matyti, kad
geresnio PVM ir GPM mokesčių administravimo. Dėl to tikėtina, kad pajamų iš geresnio mokesčių administravimo planas 2018 m. greičiausiai nebus iki galo įvykdytas. Pajamos iš GPM 2018 m. gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta 2018 m. iš GPM gauti 16,8 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2017 m. planuota suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos nacionalinio biudžeto vykdymo duomenimis, 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. GPM pajamos buvo 67,2 mln. eurų didesnės, negu planuota. Atsižvelgiant į tai ir darant prielaidą, kad 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį GPM bus surinkta tiek, kiek planuota, projektuose planuojamas GPM pajamų augimas 2018 m. sudaro 12 proc. Tai gerokai viršija Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą darbo užmokesčio fondo metinį padidėjimą (atitinkamai 5,8 ir 5,5 proc.). Pagal projektų aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją, 2018 m. administraciniai sprendimai – GPM įstatymo ir kiti pakeitimai – pajamas iš GPM sumažins 16,4 mln. eurų, todėl spartesnio, palyginti su mokestine baze, GPM pajamų padidėjimo 2018 m. tikimasi dėl mokesčio administravimo pagerinimo, kuris 2018 m. sudarys apie 22 mln. eurų.
Vis dėlto net ir įtraukus administravimo pagerinimo poveikį, sunku paaiškinti tokį spartų pajamų iš GPM padidėjimą. Todėl manome, kad 2018 metais GPM pajamų gali būti surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Siūlymas pakeisti dabar taikomą NT mokesčio progresyvumą vertintinas teigiamai, tačiau manome, kad yra erdvės paties mokesčio tarifų dydžio peržiūrai ir mokestinės bazės plėtrai. Taikant progresinius NT mokesčius būtų sukurtos paskatos efektyvesniam fizinių asmenų valdomo NT naudojimui, rastųsi prielaidų didėti mokesčių pajamoms iš gyventojų sukaupto turto. Tačiau klausimų kelia siūlomas šio mokesčio tarifo dydis. Pažymėtina, kad tai būtų vienas didžiausių tokio tipo mokesčių tarifų visoje ES, o tai gali paskatinti didesnės vertės NT valdančius fizinius asmenis ieškoti būdų šio mokesčio išvengti. Pavyzdžiui, už prabangų 100 kv. m. ploto 500 tūkst. eurų vertės būstą Lietuvoje per metus tektų sumokėti 2
mokesčiai būtų pastebimai mažesni, pavyzdžiui, Airijoje toks mokestis sudarytų 900, Nyderlanduose – 250, Lenkijoje – 75, Slovakijoje – 40 eurų. Latvija yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje NT mokestis už tokį turtą būtų didesnis (2 673 eurai). Be to, kai kuriose valstybėse NT mokesčio tarifus nustato ne centrinė valdžia, bet savivaldos institucijos, todėl jie toje pačioje šalyje gali pastebimai skirtis (pvz., Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje). Pritariame siūlomam progresyvumo didinimui, tačiau manome, kad laikui bėgant taikomi mokesčio dydžiai galėtų ir turėtų būti peržiūrimi, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir praktiką.
Be to, siūlome įvertinti galimybę mokestį taikyti ir mažesnės vertės NT, taip sudarant sąlygas visuotinio, užtikrinančio efektyvų mokesčio administravimą ir sumažinančio galimybes jo išvengti NT mokesčio atsiradimui ilgesniu laikotarpiu. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie diskretūs sprendimai:
pokyčiai dėl NPD pakeitimų, išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2018 m. turėtų didinti apie 0,2 procentinio punkto, o 2019 metais – apie 0,3 procentinio punkto. Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
a) PVM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma 5 proc. lengvatinį PVM tarifą taikyti visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Šis PVM tarifo sumažinimas vidutinę metinę infliaciją 2018 metais sumažintų apie 0,08 procentinio punkto;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2018 metų sausio 1 dienos panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, didinti akcizo tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams bei standartinį gazoliams taikomą akcizo tarifą. Taip pat siūloma nuo
ir cigarilėms. Šie akcizų pakeitimai 2018 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,11, o 2019 metais – apie 0,02 procentinio punkto;
c) GPM pakeitimai. Nuo 2018 metų siūloma padidinti NPD ir individualius NPD neįgaliesiems bei atsisakyti papildomo NPD vaikų turintiems asmenims. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 26 mln. eurų.
Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2018–2019 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu pakeitimų nebūtų. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) išmokos vaikams. Nuo 2018 metų siūloma vietoj atsisakomo papildomo NPD skirti tikslines išmokas vaikams. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir gyventojų disponuojamosios pajamos 2018 metais padidės apie 195 mln. eurų. Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,06 ir 0,07 procentinio punkto;
e) atlygis darbuotojams. Pastarasis 2018 metais didės dėl kelių sprendimų: 1)
alga; 2) nuo 2018 metų padidės pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. Dėl šių dviejų sprendimų atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams 2018 metais, palyginti su 2017 metais, turėtų padidėti apie 125 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus). Toks gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2018 ir 2019 metais turėtų padidinti atitinkamai 0,04 ir 0,05 procentinio punkto;
f) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad dėl bazinės pensijos didinimo, pensijų skaičiavimo pakeitimų ir pensijų indeksavimo
remiamų pajamų didinimo nuo 102 iki 122 eurų, valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos 2018 metais didės 71,6 mln. eurų.
Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas padidins maždaug 388 mln. eurų, o tai teigiamai veiks realųjį privatų vartojimą – jis 2018–2019 m. vidutiniškai kasmet padidės apie 0,53 procento daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Tai vidutinę metinę infliaciją
procentinio punkto. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys R. J. Dagys, 2017-11-091 Argumentai: „Sodros“ biudžetas, vadovaujantis galiojančiais įstatymuose įtvirtintais principais, turi būti tvarkomas nepriklausomai, jo pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o išlaidos, viršijančios pajamas, turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Kai kurių socialinio draudimo rūšių išlaidoms viršijant pajamas pagal nustatytą įmokų tarifą negalima tinkamai formuoti „Sodros“ rezervo fondo, kuris galėtų sušvelninti galimų finansinių krizių pasekmes (iššvaistytas „Sodros“ rezervo fondas 2009 m. privertė sumažinti senatvės pensijas). Siūlomi pakeitimai nepažeis fiskalinės drausmės įstatymų, valstybės įsipareigojimų įsivedant eurą, tiesiog finansiniai įsipareigojimai bus perkelti iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. To nepadarius iš esmės valstybė nuspręstų kitų išlaidas finansuoti pensininkų sąskaita. Priėmus siūlomas pataisas 2018 „Sodros“ biudžeto pajamos viršytų išlaidas papildomai 165,9 mln. eurų ir juos būtų galima papildomai nukreipti į „Sodros“ rezervą. Todėl siūloma papildyti „Sodros“ biudžeto pajamas 124,4 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas ligos socialiniam draudimui ir 32,8 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas motinystės socialiniam draudimui.
Taip pat papildyti „Sodros“ biudžeto pajamas 8,7 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Šaltinis: asignavimai Finansų ministerijai. Pasiūlymas: Pataisyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 ir 2 priedus: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2018 metų rezultatas Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžetą – 4 252 832 4 418 732 tūkst. eurų pajamų, 4 012 346 tūkst. eurų išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 240 486 406 386 tūkst. eurų) (1 priedas)“. Nepritarti. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktoms nuostatoms dėl asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skyrimo 2018 metais. 2. Seimo nariai R. Šalaševičiūtė, A. Palionis, A. Butkevičius, R. Sinkevičius, I. Šiaulienė,
14 Argumentai: 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, kuri įtvirtino naują nuostatą, kad jeigu yra sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo
priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 6 d., Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančių universitetinių ligoninių gydytojai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, todėl su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Terminuotų darbo sutarčių nauda universiteto ligoninėms yra neabejotina, tai skatina konkurenciją, kvalifikacijos tobulinimą, mokslinę veiklą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose šiuo metu pagal terminuotas darbo sutartis dirba apie 1800 darbuotojų (iš 5363). Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 20 d. nuostatai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis už darbuotojus su terminuotomis darbo sutartimis išaugo nuo 30,98 proc. iki 32,58 proc., t.y. 1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje privalomojo socialinio draudimo įmokų išlaidos padidės apie 400 tūkst. eurų, arba 0,54 proc. viso metinio darbo užmokesčio fondo. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ekonomikos ir planavimo tarnybos duomenimis, įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatoms, privalomojo socialinio draudimo įmokos dydis, už gydytojus ir gydytojus rezidentus su terminuotomis darbo sutartimis, išaugo nuo 31,18 proc iki 32,78 proc., t.y. 1,6 proc. Per metus šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, įvertinus pakitusį privalomojo socialinio draudimo įmokos dydį, priedus bei kitas priemokas, papildomi išlaidų kaštai sudarys apie 330 200 eurų. Siūlytina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 3 str. 1 d. 4 p. papildyti nauja nuostata, kad šioje dalyje nurodytas įmokos tarifas nedidinamas, kai terminuota darbo sutartis sudaryta vykdant įstatymų reikalavimus. Pasiūlymas:
socialinio draudimo įmokų tarifai 2018 metais 1.
Patvirtinti draudėjų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 27,3 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims:
1) pensijų socialiniam draudimui – 22,3 procento;
2) ligos socialiniam draudimui
3) motinystės socialiniam draudimui
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,4 procento (terminuotoms darbo sutartims - 2,8 procento, išskyrus kai terminuota darbo sutartis sudaryta vykdant įstatymų reikalavimus.). Pritarti iš dalies. Visoms terminuotoms sutartims, sudarytoms pagal Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti taikomas vienodas nedarbo draudimo įmokos tarifas (kartu žr. lydinčiojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1219(2) 3 straipsniu teikiamą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimą). 3. Seimo nariai G. Landsbergis, A. Matulas, I. Degutienė, M. Majauskas, J. Olekas, E. Gentvilas, A. Dumbrava,
13 Argumentai:
patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1212 siūlome nepervesti 4 203 mln. eurų sumos, skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti, kadangi SODRA nemoka medikams už nedarbingumo ekspertizių paslaugas. Todėl siūlome ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte panaikinti numatytą Privalomojo draudimo fondo finansavimą. Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijai už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydį – 0,34 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau nei 4 135 tūkst. eurų).“ Pasiūlymas: Buvusias Įstatymo projekto 3 straipsnio 14; 15; 16 dalis atitinkamai laikyti 13;14;15 dalimis. Nepritarti. 1.Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-18 posėdyje pasiūlė atmesti įstatymų projektus Nr. XIIIP-757 ir XIIIP-758, kuriais taip pat buvo siūloma atsisakyti Valstybinio socialinio draudimo Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, asmens sveikatos ekspertizės paslaugos bei draudžiamojo asmens laikinojo nedarbingumo ekspertizės paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 4. Seimo nariai G. Landsbergis, A. Matulas, I. Degutienė, M. Majauskas, J. Olekas, E. Gentvilas, A. Dumbrava, 2017-11-092 priedas Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede išbraukti Privalomojo sveikatos draudimo fondo eilutė: „ 1.1.1.7.1.3. Privalomojo sveikatos draudimo fondas 4 219“ Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo narių G. Landsbergio, A. Matulo, I. Degutienės, M. Majausko, J. Oleko, E. Gentvilo, A. Dumbravos pasiūlymui dėl projekto 3 straipsnio 13 dalies (žr. argumentus prie šio pasiūlymo). 5. Seimo narys R. J. Dagys, 2017-11-095 2, 3,4 N, N, N Argumentai: kaip ir prie Seimo nario R. J.
J. Dagio 2017-11-09 pasiūlymo dėl projekto 1 straipsnio. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį naujomis 2, 3 ir 4 dalimis:
socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti 2018 metais skirti 133 400 tūkst. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2. Ligos socialiniam draudimui skirti
šios draudimo rūšies pajamas, padengti. 3. Motinystės socialiniam draudimui skirti 32 800 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms, viršijančioms šios draudimo rūšies pajamas, padengti. 4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirti 8 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms, viršijančioms šios draudimo rūšies pajamas, padengti“. Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario R. J. Dagio 2017-11-09 pasiūlymui dėl projekto 1 straipsnio (žr. argumentus prie šio pasiūlymo). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-10-25 *
pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1218 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2. Audito komitetas * Išvada negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir
pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja D.
Jonėnienė [1] Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 17-11622, 2017 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Nr. 17-10742(2), 2017 m. spalio 17 d.;
17 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei, prieiga per internetą: < https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018_dbp_lt_lt.pdf>.