Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. 3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį
pakeitimas
1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti sąnaudoms kompensuoti, įskaitant šių institucijų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti;“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
dalimi: „5.
Valstybinei ligonių kasai priėmus sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis lėšomis.“
Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį: „37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. 3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti sąnaudoms kompensuoti, įskaitant šių institucijų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti;“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
dalimi: „5.
Valstybinei ligonių kasai priėmus sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis lėšomis.“
Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį: „37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
1
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendaciją dėl laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų investavimo (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-(10-4346)-1543). Be to, Įstatymo projektu siekiama:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, pagal kurią PSDF biudžetas turi būti subalansuotas, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai;
2) panaikinti deklaratyvią įstatymo nuostatą dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo, nes šios komisijos teritorinėse ligonių kasose neveikia. Be to, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį joms nustatytiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktas), o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei taip pat kilo abejonių, ar medicininio audito komisijos sudarymas yra naudingas PSDF (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr.
S-(10-4770)-1212);
3) patobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, siekiant, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė (tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected]) ir Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Galčiūtė (tel. (8
5) 236 4141, el. p. [email protected]). Įstatymo projekto rengimą koordinavo direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė (tel. (8 5) 237 0700, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Pagal minėto įstatymo 31 straipsnio 3 punkto nuostatas Valstybinė ligonių kasa turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti. Kadangi iki šiol ši teisė (investuoti laikinai laisvas PSDF lėšas) nebuvo įgyvendinta, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi PSDF biudžeto 2015 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditą, rekomendavo įvertinti galimybę pradėti šią veiklą vykdyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad PSDF biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 3 dalyje nurodytos vienos iš PSDF biudžeto išlaidų – privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad teritorinėje ligonių kasoje veikia medicininio audito komisija, sudaryta iš trijų asmenų. Minėtą komisiją 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti.
Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklą reglamentuoja teritorinės ligonių kasos nuostatai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma keisti dabartinį reglamentavimą ir nustatyti, kad laikinai laisvų PSDF lėšų investavimo veiklą vykdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Laikinai laisvomis PSDF lėšomis būtų laikomos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka nepaskirstytos ir mokėjimams atlikti nenaudojamos šio fondo biudžeto ir rezervo lėšos. Priėmus sprendimą šias lėšas investuoti, jas Valstybinė ligonių kasa pervestų į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdytų ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priimtų Lietuvos Respublikos finansų ministerija, garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į PSDF. Tokia praktika taikoma investuojant ir kitų valstybinių fondų lėšas, pvz., Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Garantinio fondo, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ir kt. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, nustato investavimo būdus ir kryptis bei investavimui keliamus reikalavimus.
Šios taisyklės numato daugiau investavimo priemonių, ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę laikinai laisvas PSDF lėšas, kaip ir kitų valstybės fondų laikinai laisvas lėšas, investuoti bendra tvarka, t. y., naudojantis platesniu spektru investavimo priemonių. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos gauti didesnę investicijų grąžą. Pajamos, gautos investavus laikinai laisvas lėšas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu būtų naudojamos šiame įstatyme nurodytoms PSDF biudžeto išlaidoms apmokėti. Investavimo išlaidos būtų kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Įstatymo projektu taip pat siūloma:
1) panaikinti nuostatą, kad PSDF biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas. Tokiu būdu bus panaikinta nuo 2018 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto atžvilgiu įsigaliojančiai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai prieštaraujanti nuostata. PSDF biudžeto asignavimai viršys nustatytą 0,3 proc. BVP ribą;
2) patobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį.
Pažymėtina, kad pagal 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra apskaitomos ne tik ligonių kasų, kaip biudžetinių įstaigų, veiklos išlaidos, bet ir visos privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo išlaidos, pvz.:
Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos, Europos duomenų mainų informacinės sistemos ir kt.),
PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų laikymo banko sąskaitose bei mokėjimo operacijų vykdymo išlaidos. Projektu nekeičiama šių išlaidų ribojimo taisyklė (2 proc. PSDF biudžeto lėšų),
3) atsisakyti deklaratyvios įstatymo nuostatos dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo. Priėmus šią nuostatą nebus dubliuojamos institucijų funkcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
Šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančius lėšų likučius (dažniausiai viršijančius 1 mln. Eur sumą) taiko neigiamas palūkanas. Pagal su banku sudarytą sutartį už PSDF biudžeto rezervo sąskaitoje esančius lėšų likučius bus taikomos -0,4 proc. palūkanos. Tai reiškia, kad, pvz., įvertinus ateinančių trejų metų PSDF biudžeto rezervo dydį, per metus PSDF mokėtinų bankui palūkanų suma gali sudaryti nuo 100 iki 600 tūkst. eurų. Siekiant sumažinti šias išlaidas, siūloma sudaryti alternatyvias galimybes lėšų laikymui banko sąskaitose (pvz., lėšų investavimas). Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos taupyti viešąsias lėšas ir mažinti bankams mokėtinų palūkanų sumą. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: PSDF biudžetas, PSDF biudžeto rezervas, investavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kiti paaiškinimai pateikiami toliau nurodytuose Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštuose. PRIDEDAMA:
1) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-(10-4346)-1543, 8 lapai. 2) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. S-(10-4770)-1212, 3 lapai.
14, 21 IR 23
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad po įstatymo tekstu esantys žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ rašomi neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
14, 21 IR 23
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2017-11-15
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Ekonominio planavimo ir biudžeto skyriaus patarėja, l. v. vedėjo funkcijas Rita Banuškevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Sinkevič, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Vitalija Dagilytė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad po įstatymo tekstu esantys žodžiai „Skelbiu šį
neparyškintomis raidėmis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Antanas Matulas, Juozas Olekas, 2017-11-021 Argumentai: Priėmus įstatymo projektą būtų pakeistas dabartinis PSDF biudžeto rezervo dalies lėšų investavimo reglamentavimas ir šią veiklą vykdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Todėl Valstybinė ligonių kasa praras visas teises laikinai laisvas PSDF biudžeto rezervo dalies lėšas investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Manau, kad keisti dabar galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą ir jo nuostatas rezervo investavimo klausimais nereikėtų. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį: „3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas.“ Nepritarti Manytina, kad yra tikslinga galiojančios nuostatos dėl PSDF biudžeto subalansavimo atsisakyti, nes pastaroji prieštarauja aukštesnės galios įstatymui. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str.
2 d. nustato, kad kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas (PSDF biudžetas sudaro daugiau nei 0,3 proc. BVP)
Olekas, 2017-11-022 1,2 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalies 6 punktą: „6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos sąnaudoms kompensuoti, įskaitant šių institucijų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimuiužtikrinti;“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos Šio straipsnio
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.““ Nepritarti Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatymo 21 str. 1 d. 6 p. ir 3 d. yra nurodytos vienos iš PSDF biudžeto išlaidų – privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos. Tačiau pagal minėto straipsnio 1 d. 6 p. yra apskaitomos ne tik ligonių kasų, kaip biudžetinių įstaigų, veiklos išlaidos, bet ir visos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimo išlaidos, pvz.: užtikrinamas tinkamas privalomojo sveikatos draudimo informacinių sistemų funkcionavimas, apmokamos nemokamai išduodamų Europos sveikatos draudimo kortelių, kompensuojamųjų vaistų pasų, tapatybę patvirtinančių lipdukų pagaminimo išlaidos ir kt. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1213 iniciatoriai siekia patobulinti Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį. 3. Seimo nariai Antanas Matulas, Juozas Olekas, 2017-11-023 1,2 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
straipsnį 5 dalimi Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį: „5. Valstybinei ligonių kasai priėmus sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.
Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis lėšomis.““ Nepritarti Pagal šiuo metų galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 23 str. 4 d. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius, o pagal 31 str. 3 p. Valstybinė ligonių kasa turi teisę įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos nesiūloma atsisakyti, Valstybinė ligonių kasa nepraras galimybės įsigyti minėtų vertybinių popierių. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol laikinai laisvų PSDF lėšų investavimas nebuvo vykdomas, nors šalies valstybinių fondų (pvz., Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Garantinio fondo, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ir kt.) lėšų investavimo veiklą vykdo Finansų ministerija, turinti patirtį investavimo rinkoje bei reikalingus žmogiškuosius išteklius, įrankius bei nustatytus mechanizmus. Taigi, įstatymo projektu Nr. XIIIP-1213 siekiama tobulinti reglamentavimą ir nustatyti, kad ir laikinai laisvų PSDF lėšų investavimo veiklą vykdytų Finansų ministerija, tokiu būdu užtikrinant vieningos investavimo politikos įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tobulesnė investavimo politika sudarys sąlygas taupyti viešąsias lėšas, nes šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančius lėšų likučius (dažniausiai viršijančius 1 mln. Eur sumą) taiko neigiamas palūkanas. 4. Seimo nariai Antanas Matulas, Juozas Olekas, 2017-11-024 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
netekusiu galios pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį: Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.““ Apsispręsti pagrindiniame komitete Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį joms nustatytiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 p.), o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad yra dubliuojamos minėtų subjektų funkcijos, manytina, kad yra tikslinga atsisakyti teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė taip pat išreiškė abejones dėl minėtų komisijų sudarymo naudingumo ir pateikė rekomendaciją jų atsakyti. 5. Seimo nariai Antanas Matulas, Juozas Olekas, 2017-11-025 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pripažinti netekusį galios 5 straipsnį: „5 straipsnis.
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas iš esmės pritaria Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1213 nuostatoms, nėra tikslinga atsisakyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1213. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
Sveikatos reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto nariai D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto
narį D. Kaminską pavaduojantis Seimo narys R. Martinėlis. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Finansų ministro patarėjas E. Žilevičius, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai J. Sabalienė, N. Bernotienė, S. Adamkevičiūtė, V. Zaksas, V. Griškova, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos atstovas A. Salda, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atstovas A. Nastaravičius, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovas D. Vaiginas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovė J. Kutkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad po įstatymo tekstu esantys žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ rašomi neparyškintomis raidėmis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), J. Olekas (2017-11-08)1 Argumentai: Priėmus įstatymo projektą būtų pakeistas dabartinis PSDF biudžeto rezervo dalies lėšų investavimo reglamentavimas ir šią veiklą vykdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Todėl Valstybinė ligonių kasa praras visas teises laikinai laisvas PSDF biudžeto rezervo dalies lėšas investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Manau, kad keisti dabar galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą ir jo nuostatas rezervo investavimo klausimais nereikėtų. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per
vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas.“ Nepritarti Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas prieštarauja aukštesnės galios Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas (PSDF biudžetas sudaro daugiau nei 0,3 proc. BVP)
2Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), J.
Matulas (2017-11-02), J. Olekas (2017-11-08)2 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
punktą:
„6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų
veiklos sąnaudoms kompensuoti, įskaitant šių institucijų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimuiužtikrinti;“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių
ligonių kasų veiklos Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.““ Nepritarti Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis Privalomojo sveikatos draudimo išlaidų rūšių sąrašas. Seimo narių pasiūlymo 1 ir 2 dalys prieštarauja tarpusavyje, nes siūloma pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris nustato PSD vykdančių institucijų veiklos išlaidas, tačiau 21 straipsnio 3 dalyje siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad šioms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Manome, kad tikslinga būtų pritarti iniciatorių siūlymui patikslinti PSD vykdančių institucijų veiklos sąnaudų sampratą, nes ji apima ne tik veiklos išlaidas, bet ir visas PSD sistemos funkcionavimo išlaidos (apmokamos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų laikymo banko sąskaitose bei mokėjimo operacijų vykdymo išlaidos, informacinių sistemų ir posistemių funkcionavimo išlaidos, Europos sveikatos kortelių, kompensuojamųjų vaistų pasų ir kt.)
2 N Argumentai: Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1212 siūlome nepervesti 4 203 mln. eurų sumos, skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti.
LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1218 siūlome panaikinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlau panaikinti Sveikatos draudimo įstatyme nuostatą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudos padengiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidomis. Pasiūlymas: Siūlau papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir viską išdėstyti taip: „2. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą:
7) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudoms, susidarančioms dėl sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, padengti;“ Nepritarti Argumentai: Vyriausybė (2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 801) nepritarė siūlymui atsisakyti teisės aktų nuostatų, pagal kurias PSD biudžeto lėšomis apmokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudos, susidarančios dėl sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą,
Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Buvusią 2 straipsnio 2 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. Nepritarti Argumentai: Pasiūlymas susijęs su ankstesniu Seimo nario A. Matulo pasiūlymo papildyti projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi, kuriam Komitetas nepritarė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nepritarti ir šiam redakcinio pobūdžio pasiūlymui. 5. Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), J. Olekas (2017-11-08)3 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
dalį: „5. Valstybinei ligonių kasai priėmus sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijos investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis lėšomis.““ Nepritarti Argumentai:
Projekto iniciatorių siūloma įtvirtinti PSDF biudžeto lėšų investavimo tvarka leis sutaupyti PSDF biudžeto lėšų, nes šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančius lėšų likučius (dažniausiai viršijančius 1 mln. Eur sumą) taiko neigiamas palūkanas.
Projektu siūloma numatyti, kad investuojamas lėšas neatlygintinai valdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija, garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į PSDF. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinei ligonių kasai paliekama galimybė pačiai priimti sprendimą ar lėšas laikyti konkurso būdu pasirinktame banke ar jas investuoti. Taip pat, siūloma nustatyti, kad investavimo metu gautos pajamos galės būti naudojamas tik Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms išlaidoms apmokėti. 6. Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), J. Olekas (2017-11-08)4 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį:
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
medicininio audito komisija
komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.““ Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį joms nustatytiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str.
priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad yra dubliuojamos minėtų subjektų funkcijos, manytina, kad yra tikslinga atsisakyti teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė taip pat išreiškė abejones dėl minėtų komisijų sudarymo naudingumo ir pateikė rekomendaciją jų atsakyti. 7. Seimo nariai A. Matulas (2017-11-02), J. Olekas (2017-11-08)5 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pripažinti netekusį galios 5 straipsnį: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Argumentai: Pasiūlymas susijęs su Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymais, kuriems Komitetas nepritarė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nepritarti ir šiam pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2017-11-15
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė