39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas 1. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
2. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6. 210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo
3. Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
4. Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių
5. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.
6. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas bylinėjimosi teisme laikotarpiui, jeigu baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, arba teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą
7. Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.
8. Jeigu viešojo administravimo subjektas per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą neįvykdo šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą prašydama panaikinti šio įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu.
39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas 1. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
2. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6. 210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos neskaičiuojamos šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už pusę paskirtosios baudos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat iki šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pratęsto baudos ar jos dalies mokėjimo termino pabaigos ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju
3. Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
4. Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimo terminą pratęsti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku motyvuotą prašymą pateikęs ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių Prašymo pateikimo tvarką nustato Konkurencijos taryba
5. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.
6. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto bauda ir palūkanos sumokamos į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos nutarimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
7. Konkurencijos taryba priima sprendimą sustabdyti priverstinį baudos išieškojimą bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų pusės paskirtos baudos dydžio sumą. Įsiteisėjus teismo sprendimui ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo sumokėti visą paskirtą baudą per 3 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos kreipimosi gavimo dienos. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, Konkurencijos taryba kreipiasi į finansų įstaigą, suteikusią finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kuriais buvo įsipareigota padengti ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui pusės paskirtosios baudos dydžio sumą.
8. Jeigu viešojo administravimo subjektas per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą neįvykdo šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą prašydama panaikinti šio įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu.
37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas 1. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę
2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino padarytą žalą;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;
5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;
6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;
7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes;
8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;
9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą;
5) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
6) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą. 4. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
…) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę (toliau – pardavimo vertė)
2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino padarytą žalą;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;
5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;
6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;
7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes;
8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;
9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki
10) tyrimo metu nagrinėta pažeidimą sudaranti veika yra nauja
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą;
5) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
6) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą. 4. Konkretus ūkio subjektams skiriamos baudos dydis nustatomas etapais:
1) Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant ūkio subjekto pardavimo vertę ir šią pardavimo vertę padauginant iš pažeidimo pavojingumo koeficiento ir pažeidimo trukmės koeficiento. Nustatytas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimo skirti baudos dydžio, numatyto šio įstatymo 36 straipsnio 1 – 4 dalyse.
2) Antruoju etapu bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
3) Trečiuoju etapu nustatytas baudos dydis didinamas šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu po trečiojo etapo apskaičiuotas baudos dydis viršija šio įstatymo 36 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytą galimą maksimalų baudos dydį, apskaičiuotas baudos dydis yra mažinamas iki atitinkamo galimo maksimalaus baudos dydžio.
4) Ketvirtuoju etapu apskaičiuotas baudos dydis mažinamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.
5. Apskaičiuojant bazinį baudos dydį pardavimo vertė nustatoma individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes. Draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo atveju laikoma, kad ūkio subjekto, kuris veikė kaip prekių platintojas, pardavimo vertė lygi pajamoms, kurios gautos iš draudžiamame susitarime dalyvavusių tiekėjų prekių perpardavimo, išskyrus atvejus, kai individualioje byloje yra įrodymų, kad netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų vertė apima ir kitas prekes. Jeigu informacijos ūkio subjekto pardavimo vertei nustatyti nepakanka arba nėra tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo arba pirkimo duomenų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas naudojant ūkio subjekto per praėjusius vienus finansinius metus gautas bendrąsias pasaulines pajamas.
6. Nustatytai pardavimo vertei taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas – nuo 0, 05 iki 0, 30. Draudžiamo konkurentų susitarimo atveju taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas – nuo 0, 16 iki 0, 30. Draudžiamo ne konkurentų susitarimo atveju taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas – nuo 0, 05 iki 0, 15. Pirmiausia ūkio subjektų baudai apskaičiuoti imamas atitinkamo pavojingumo koeficiento intervalo vidurkis, kuris didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes: pažeidimo pobūdį, visų pažeidimo dalyvių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą.
7. Pažeidimo trukmės koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, skaičiuojamą mėnesių tikslumu.
8. Nustačius šio straipsnio 2 dalies 1 – 5 ir 8 – 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias ir šio straipsnio 3 dalyje numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, antruoju etapu bazinis baudos dydis, apskaičiuotas pirmuoju etapu, atitinkamai mažinamas arba didinamas. Bazinio baudos dydžio mažinimas arba didinimas atitinkamai atsižvelgiant į nurodytas atsakomybę lengvinančias arba atsakomybę sunkinančias aplinkybes negali viršyti 40 procentų pirmuoju etapu nustatyto bazinio baudos dydžio, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose numatytus atvejus. Pastaraisiais atvejais bazinis baudos dydis papildomai didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą.
9. Siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose, trečiuoju etapu šių pažeidimų atveju prie baudos sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 4 – 8 dalis, pridedama suma, kuri yra lygi nuo 15 iki 25 procentų pardavimo vertės, nustatytos pagal šio straipsnio 5 dalį. Toks baudos sumos dydžio padidinimas gali būti taikomas ir kitų konkurentų susitarimų, pažeidžiančių šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, bei 7 straipsnio pažeidimų atvejais. Bauda ūkio subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus taip pat gali būti didinama iki 100 procentų, jeigu baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudota pardavimo vertė praėjusiais finansiniais metais nesiekė 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų pasaulinių pajamų.
10. Jeigu taikomos šio straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apskaičiuotas baudos dydis pagal šio straipsnio 4 – 9 dalis ketvirtuoju etapu yra atitinkamai mažinamas 15 arba 10 procentų, tam pačiam ūkio subjektui dėl to paties padaryto pažeidimo taikant tik vieną iš nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
11. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, taip pat šio įstatymo 36 straipsnio 5 – 6 dalyse nurodytų pažeidimų atveju viešojo administravimo subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas etapais:
1) Pirmuoju etapu apskaičiuojamas bazinis baudos dydis atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą ir pažeidimo trukmę. Jeigu pirmuoju etapu apskaičiuotas bazinis baudos dydis viršija šio įstatymo 36 straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytas ribas, bazinis baudos dydis sumažinamas iki šio įstatymo 36 straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytų ribų.
2) Antruoju etapu bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 8 dalyje nustatytas taisykles, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jeigu antruoju etapu apskaičiuotas bazinis baudos dydis viršija šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nurodytas ribas, bazinis baudos dydis sumažinamas iki šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nurodytų ribų.
3) Trečiuoju etapu, jeigu tam yra pagrindas, viešojo administravimo subjektui taikomos šio straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taikant šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 10 dalies nuostatos.
12. Pirmuoju etapu viešojo administravimo subjektui bazinis baudos dydis apskaičiuojamas šia tvarka:
1) Nustatomas nuo pažeidimo pavojingumo priklausantis baudos dydis, kuris lygus pusei šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatyto galimo maksimalaus baudos dydžio, ir gautas baudos dydis padidinamas arba sumažinamas atsižvelgiant į konkrečias su pažeidimu susijusias aplinkybes: pažeidimo pobūdį, jo geografinį plotą ir kitas objektyvias aplinkybes.
2) Nustatoma pažeidimo trukmė atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį, skaičiuojamą metų ar trumpesnio laiko negu metai tikslumu. Už kiekvienus pažeidimo metus pridedama 5 procentų dydžio suma, apskaičiuota nuo pažeidimo pavojingumo priklausančio baudos dydžio. Už papildomą pusės metų laikotarpį papildomai pridedama 2, 5 procento dydžio suma, apskaičiuota nuo pažeidimo pavojingumo priklausančio baudos dydžio. Jeigu pažeidimas truko tik pusę metų ar trumpiau, nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis neskaičiuojamas. 13. Vyriausybė tvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas 1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti pirmosios instancijos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.
2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.
3. Skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, padavimas sustabdo pusės paskirtosios baudos ir atitinkamos palūkanų dalies priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas 1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti pirmosios instancijos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.
2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.
3. Skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, padavimas sustabdo pusės paskirtosios baudos ir atitinkamos palūkanų dalies priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusios baudos dalies mokėjimo vykdymas nėra stabdomas, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį.
95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija 1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių …
… jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus; 21) vykdo teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šio teisės akto nuostatų, įskaitant nuostatas, taikomas vykdant šių pirkimų sutartis; 3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;
41) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;
42) atlieka žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti
43) teikia metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, taikymo klausimais
5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia …
41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme 1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.
3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:
1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
4. Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas;
2) atmesti prašymą.
5. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:
1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;
2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;
4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;
5) kitas reikšmingas aplinkybes.
6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui šio sprendimo kopiją. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu, sąrašas skelbiamas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo interneto svetainėje, mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.
7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme 1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.
3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:
1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
4. Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas;
2) atmesti prašymą.
5. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:
1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;
2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;
4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;
5) kitas reikšmingas aplinkybes.
6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui šio sprendimo kopiją. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu, sąrašas skelbiamas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo interneto svetainėje, mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.
7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, kuriomis apribojamos asmenų teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Valstybės pagalba 1. Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos pagalbos taisyklės, klausimais.
2. Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka Konkurencijos tarybai teikia pagalbos priemonių projektus ekspertizei. Pagalbos priemonės projekte nurodomas (nurodomi) pagalbos teikimą reglamentuojantis (reglamentuojantys) Europos Komisijos sprendimas (sprendimai) ir (arba) kitas (kiti) Europos Sąjungos teisės aktas (aktai), pagal kurio (kurių) reikalavimus yra parengtas pagalbos priemonės projektas. Pagalbos priemonės projekte daroma nuoroda į šio įstatymo 551 straipsnyje nustatytą reguliavimą, kuriuo numatoma, kada pagalbos gavėjas privalo pagal pagalbos priemonę jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę ir teikia pagalbos teikėjams išvadas dėl pagalbos priemonių projektų atitikties Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Konkurencijos taryba taip pat teikia rekomendacijas dėl pagalbos ir pareigos išieškoti neteisėtą pagalbą, pagalbos teikėjo suteiktą nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo arba pažeidžiant taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar Europos Komisijos sprendimo (sprendimų) reikalavimus (toliau – neteisėta pagalba) ir pareigos išieškoti pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą, kuri Europos Komisijos buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka (toliau – nesuderinama pagalba), kaupia informaciją apie pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir šią informaciją teikia Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro (toliau – registras valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų, skaičiuojant nuo tam tikros pagalbos suteikimo datos, informacija skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus viešai skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka
55 straipsnis. Valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba, Valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registras ir šio registro informacinė sistema 1. Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos pagalbos taisyklės, klausimais.
2. Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka Konkurencijos tarybai teikia pagalbos priemonių projektus ekspertizei. Pagalbos priemonės projekte nurodomas (nurodomi) pagalbos teikimą reglamentuojantis (reglamentuojantys) Europos Komisijos sprendimas (sprendimai) ir (arba) kitas (kiti) Europos Sąjungos teisės aktas (aktai), pagal kurio (kurių) reikalavimus yra parengtas pagalbos priemonės projektas. Pagalbos priemonės projekte daroma nuoroda į šio įstatymo 551 straipsnyje nustatytą reguliavimą, kuriuo numatoma, kada pagalbos gavėjas privalo pagal pagalbos priemonę jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę ir teikia pagalbos teikėjams išvadas dėl pagalbos priemonių projektų atitikties Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Konkurencijos taryba taip pat teikia rekomendacijas dėl pagalbos ir pareigos išieškoti neteisėtą pagalbą, pagalbos teikėjo suteiktą nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo arba pažeidžiant taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar Europos Komisijos sprendimo (sprendimų) reikalavimus (toliau – neteisėta pagalba) ir pareigos išieškoti pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą, kuri Europos Komisijos buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka (toliau – nesuderinama pagalba), kaupia informaciją apie pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir šią informaciją teikia Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3. Valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registras – Valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro informacinėje sistemoje (toliau – pagalbos registro informacinė sistema tvarkomi registro objektus – Lietuvos Respublikoje teikiamą valstybės pagalbą ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą – apibūdinantys duomenų rinkiniai. Šiuos duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami pagalbos registro informacinės sistemos nuostatuose.
4. Pagalbos registro informacinės sistemos paskirtis – nustatyti, kiek pagalbos Lietuvos Respublikoje buvo suteikta arba rezervuota atskiriems ūkio subjektams ir kokios yra pagalbos teikimo sąlygos.
5. Pagalbos registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų valdytoja yra Konkurencijos taryba. 6. Pagalbos teikimo skaidrumo teisėtumo, atsekamumo tikslais, siekiant užtikrinti pagalbos atitiktį šio įstatymo reikalavimams ir Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms, ir visuomenės informavimo kaip naudojami valstybės ištekliai, tikslais pagalbos registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie suteiktą pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų asmens duomenis ( vardus pavardes ir pagalbos registro informacinės sistemos suformuotus unikalius kodus viešai skelbiami dešimt metų nuo pagalbos suteikimo dienos, o pagalbos rezervavimo atveju – iki pagalbos rezervavimo pasibaigimo dienos 7. Pagalbos registro informacinėje sistemoje objektai yra registruojami ir joje tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai.
…) pagalba.
29. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „ valstybės pagalba “ suprantama taip, kaip apibrėžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „ nereikšminga (de minimis) pagalba “ suprantama taip, kaip apibrėžiama 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407 / 2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408 / 2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717 / 2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais ir 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 360 / 2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, su visais pakeitimais.
…) pagalba.
29. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „ valstybės pagalba “ suprantama taip, kaip apibrėžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „ nereikšminga (de minimis) pagalba “ suprantama taip, kaip apibrėžiama 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (ES) 2023 / 2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408 / 2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717 / 2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais ir 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (ES) 2023 / 2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, su visais pakeitimais.
18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai 1. Konkurencijos taryba:
1) prižiūri, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;
2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
3) nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
4) nagrinėja pranešimus apie koncentraciją;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas;
6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti šio įstatymo saugomi viešieji interesai;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
8) teikia Vyriausybei siūlymus, kuriuos ji turi įvertinti, dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
9) atlieka konkurencijos veiksmingumo rinkose stebėseną ir teikia išvadas bei pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
10) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
11) atlieka Konkurencijos tarybos valstybės institucijoms teiktų išvadų ir pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimų įgyvendinimo stebėseną ir pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad atitinkami konkurencijos ribojimai būtų pašalinti;
12) vykdo švietimą konkurencijos srityje; 13) atlieka kitas šiame ir kituose Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas.
2. Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;
2) stebėti, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai veiksmingai vykdytų jiems pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas privalomus įpareigojimus ar pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas prisiimtus įsipareigojimus;
3) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;
4) nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus;
5) sudaryti patarėjų komitetą;
6) pasitelkti kompetentingus specialistus ir ekspertus. Specialistams ir ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;
7) organizuoti pasitarimus, steigti darbo, patariamąsias grupes ar komisijas, nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;
8) užfiksuoti faktines aplinkybes, reikšmingas tyrimams dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;
9) naudotis kitomis Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis.
18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai 1. Konkurencijos taryba:
1) prižiūri, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;
2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
3) nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
4) nagrinėja pranešimus apie koncentraciją;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas;
6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti šio įstatymo saugomi viešieji interesai;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
8) teikia Vyriausybei siūlymus, kuriuos ji turi įvertinti, dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
9) atlieka konkurencijos veiksmingumo rinkose stebėseną ir teikia išvadas bei pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
10) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
11) atlieka Konkurencijos tarybos valstybės institucijoms teiktų išvadų ir pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimų įgyvendinimo stebėseną ir pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad atitinkami konkurencijos ribojimai būtų pašalinti;
12) vykdo švietimą konkurencijos srityje; 13) teikia metodinę pagalbą ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams bei juos konsultuoja Konkurencijos tarybos atliekamos priežiūros klausimais, taip pat imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, padedančių užtikrinti konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Konkurencijos taryba, laikymąsi ir pažeidimų prevenciją; 14) atlieka kitas šiame ir kituose Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas.
2. Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;
2) stebėti, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai veiksmingai vykdytų jiems pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas privalomus įpareigojimus ar pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas prisiimtus įsipareigojimus;
3) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;
4) nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus;
5) sudaryti patarėjų komitetą;
6) pasitelkti kompetentingus specialistus ir ekspertus. Specialistams ir ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;
7) organizuoti pasitarimus, steigti darbo, patariamąsias grupes ar komisijas, nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;
8) užfiksuoti faktines aplinkybes, reikšmingas tyrimams dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;
9) naudotis kitomis Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis.
10 straipsnis. Vidaus sandoriai 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo – pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba 2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2023 - 04 - 01:
2) įsigyjamos viešosios paslaugos administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi arba 3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1 / 2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 3 Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą 4 Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. 5 Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąja organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 6 Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).
… Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, tai yra kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir bent viena iš šių sąlygų 1) atlikus rinkos dalyvių konsultaciją arba pirkimo procedūrą, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę priimamas motyvuotas sprendimas, kad viešojo pirkimo būdu negalima tinkamai užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo 2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju savivaldybė parenka viešosios paslaugos teikėją (kai perkančioji organizacija atlikusi pirkimo procedūrą arba rinkos dalyvių konsultaciją, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę, priima motyvuotą sprendimą, kad nesudarius vidaus sandorio negali būti užtikrinti visi Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų paslaugų teikimo reikalavimai); 3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1 / 2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 3 Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sudarydama vidaus sandorį, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad šiame vidaus sandoryje būtų nustatytos tos pačios šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų teikimo sąlygos, kurios buvo deklaruotos viešojo pirkimo metu arba atliekant rinkos dalyvių konsultaciją, arba atliekant konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę.
4. Konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė atliekama ir perkančiosios organizacijos motyvuotas sprendimas dėl vidaus sandorio sudarymo rengiamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. 5 Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį visus jos pakeitimus ir, kai vidaus sandoris sudaromas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, motyvuotą sprendimą dėl vidaus sandorio sudarymo
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų ir galiojančių vidaus sandorių ataskaitą kurioje nurodomi kiekvieno galiojančio vidaus sandorio tiekėjo pavadinimas, vertė, trukmė ir vidaus sandorio objektas 6 Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. 7 Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąja organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 8 Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).