Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
Dienos teisinis pulsas · 2026-06-12 · 10 naujienos · 7 šaltiniai
Patvirtinta 2Nepilna 1Paneigta 2
Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (10)
Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.06.11 :: „Čekiukų“ byloje A. Vyšniauskas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą
2026.06.11 „Čekiukų“ byloje A. Vyšniauskas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius…
🟡 NepilnaKasacinis skundas baudžiamojoje byloje turi būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius
✅ PatvirtintaBaudžiamojo poveikio priemonė — teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybės institucijų pareigas atėmimas — gali būti skiriama 3 metams
🔍 Teisinis pagrindas:
• LVAT, A-146-201-08 (Nutartis, 2008-02-11)↗(case_law)jog ji suklastojo čekius, bei įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatavus, jog V.K. vykdė nusikalstamas veikas atitinkamu laikotarpiu…
jog ji suklastojo čekius, bei įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatavus, jog V.K. vykdė nusikalstamas veikas atitinkamu laikotarpiu, administracinėje byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pačiam teismui nustatyti čekių klastojimo faktą bei atitinkamai jį vertinti mokestinio ginčo ir mokestinių prievolių aspektu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl byloje surinktus įrodymus laikė nepakankamus šiam faktui nustatyti ir kokių papildomų įrodymų reikia minėtam faktui konstatuoti arba paneigti. Atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės prašymas dėl dokumentų originalų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. 3.
2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. neteisėtai išvengti baudž iamosios atsakomybės dėl tikėtina padarytos nusikalstamo s veikos), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (B audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarti e s dalis, kuria atmestas nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas. Minėtu nuosprendžiu išteisinti A. B. , E. D. , V. B. , G. A. , A. J. J. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nustatė: V. Č.
• LAT, 2K-413-895/2016 (Nutartis, 2016-12-20)↗(case_law)nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Trakų…
nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Trakų rajono apylinkės teismo 201 6 m. sausio 6 d. išteisinamąjį nuosprend į, V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. D. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, jo veikoje nesant nusikaltimo sudėties. Teisėjų kol egija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusi ų kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusi o kasacinį skundą atmesti, paaišk inimų, nustatė: 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. D. nuteistas už tai, kad jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą: V. D. 2008 m.
AnalizėŠioje byloje sprendžiamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus dalį apgaule įgyto turto išlieka pagrindas asmenį pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kai šios veikos padarytos naudojant suklastotus finansinius dokumentus. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis baudžiamojo įstatymo normomis, atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų suklastojimą (BK 228 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) kyla nustačius šių veikų sudėties požymius, o suklastotų čekių pateikimas išlaidoms kompensuoti tiesiogiai lemia šių normų taikymą nepriklausomai nuo galutinės pasisavintos sumos dydžio. [PRAKTIKA]: Teismų praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatavus nusikalstamas veikas, susijusias su čekių klastojimu, šių įrodymų pakanka paties klastojimo faktui nustatyti ir kitose bylose (LVAT nutartis byloje Nr. A-146-201-08). Taip pat praktika rodo, kad apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami skundus dėl pirmosios instancijos teismų nuosprendžių, gali keisti nuteistųjų kaltės apimtį ar teisinį vertinimą (LAT nutartis byloje Nr. 2K-413-895/2016). [TIKSLINIMAS]: Teiginys, kad kasacinis skundas baudžiamojoje byloje turi būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius, yra nepilnas ir
📄 Originalas — Teisė.pro
LRT. Įsigaliojant ES Migracijos paktui, NVO ragina užtikrinti žmogaus teisių apsaugą
• LVAT, A-4867-520/2019 (Nutartis, 2019-08-21)↗(case_law)gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. EŽTT yra nagrinėjęs nemažai bylų ir prieš Lietuvos Respubliką. Taigi akivaizdu, kad galimybė lankytis Europos…
gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. EŽTT yra nagrinėjęs nemažai bylų ir prieš Lietuvos Respubliką. Taigi akivaizdu, kad galimybė lankytis Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto tinklalapyje glaudžiai susijusi su informacijos apie Konvencijoje įtvirtintų teisių apsaugą ir gynybą gavimu, kuri reikšminga įgyvendinant teisę ginti asmens pažeistas teises ar garantijas, įtvirtintas Konvencijoje. Jungtinių Tautų Organizacija taip pat yra oficiali ir tarptautiniu lygmeniu plačiai žinoma oficiali organizacija, siekianti teisėtų tarptautiniu mastu reikšmingų tikslų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekė gauti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto peticiją rusų kalba. Atsižvelgiant į tai, jo siekis prisijungti prie Jungtinių Tautų Organizacijos interneto tinklalapio taip pat pagrįstas teisėtais tikslais, todėl pripažintinas pagrįstu.
• 7/2013 — Dėl teisės į socialinį būstą(case_law)socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, kuris prižiūri valstybių įsipareigojimų pagal Paktą vykdymą, 2014 m. išvadose apie Lietuvos Respublikos pateiktą Pakto…
socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, kuris prižiūri valstybių įsipareigojimų pagal Paktą vykdymą, 2014 m. išvadose apie Lietuvos Respublikos pateiktą Pakto įgyvendinimo ataskaitą, be kita ko, išreikštas susirūpinimas dėl ypač didelio socialinio būsto trūkumo; Lietuva paraginta užtikrinti, kad vykdant būsto politiką visų pirma būtų atsižvelgiama į marginalizuotų ir pažeidžiamų asmenų, kurie neturi tinkamo būsto, grupių poreikius. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, aiškindamas Pakto 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad žmogaus teisė į tinkamą būstą, kaip sudedamoji teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis, yra viena svarbiausių visoms ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti.
• LVAT, A-3698-602/2018 (Nutartis, 2018-02-28)↗(case_law)valstybės narės privalo užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį. Direktyvos 2013/33/ES nuostatos taip pat turi būti…
valstybės narės privalo užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį. Direktyvos 2013/33/ES nuostatos taip pat turi būti aiškinamos gerbiant pagrindines teises ir pripažintus principus, pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pripažintus principus. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog yra itin svarbu atsižvelgti į nepilnamečių vaikų pažeidžiamumą, vaikams yra būdingi specifiniai poreikiai, ypač susiję su jų amžiumi ir savarankiškumo stygiumi, taip pat su jų, kaip prieglobsčio prašytojų, statusu. Todėl valstybės turi pareigą užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygos imigrantų ir ypač prieglobsčio prašytojų vaikams. Neužtikrinus tinkamų priėmimo sąlygų prieglobsčio prašytojams, ypač vaikams, valstybės gali pažeisti savo įsipareigojimus pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.
Analizė
Teisinis klausimasSprendžiamas klausimas, kaip, įsigaliojant ES Migracijos paktui, nacionalinėje teisėje bus suderintas valstybės sienos apsaugos priemonių taikymas su imperatyvu užtikrinti migrantų teisę į žmogaus orumą ir jų sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį.
Teisinis pagrindasRemiantis Direktyvos 2013/33/ES nuostatomis, valstybės narės privalo užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį. Šios nuostatos privalo būti aiškinamos gerbiant pagrindines teises ir pripažintus principus, pirmiausia įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
Ką sako praktikaLietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-3698-602/2018 patvirtino, kad Direktyvos 2013/33/ES nuostatos privalo būti aiškinamos užtikrinant visišką pagarbą žmogaus orumui bei sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį. Be to, byloje Nr. A-4867-520/2019 teismas pabrėžė būtinybę gerbti Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas, kas apima ir realią galimybę asmenims gauti informaciją apie savo teisių gynimą.
Praktinė reikšmėPraktikoje tai reiškia, kad bet kokie nacionaliniai teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sugriežtinti migrantų priėmimo ar sulaikymo sąlygas pagal naująjį paktą, bus pažeidžiami teismuose, jei jie neužtikrins minimalaus oraus gyvenimo lygio standarto. Teisininkams, atstovaujantiems migrantams, tikslinga remtis LVAT suformuluota taisykle dėl Direktyvos 2013/33/ES aiškinimo ir reikalauti individualaus sveikatos būklės bei orumo užtikrinimo vertinimo, o ne aklai taikyti formalias pakto procedūras. Tai sukelia didelę valstybės atsakomybės riziką dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų bylų.
📄 Originalas — 15min
Klaipėdos policija pradėjo tyrimą dėl apsaugininko galbūt sumušto vagišiaus
Klaipėdos policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl parduotuvės apsaugos darbuotojo galbūt sumušto smulkaus vagies.
• LVAT, AS-634-662/2016 (Nutartis, 2016-10-26)↗(case_law)Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Iš pareiškėjos skundo bei ginčijamo Klaipėdos miesto…
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Iš pareiškėjos skundo bei ginčijamo Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto turinio matyti, kad pareiškėja į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi dėl prekybos centro apsaugos darbuotojo veiksmų jos atžvilgiu, o 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 30-S-36932(36.3.1) pareiškėja buvo informuota, jog apsaugos darbuotojo veiksmus nulėmė įtarimas padarius smulkaus svetimo turto vagystę (b. l. 4). Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, kad atsakovas atliktų tyrimą ir patrauktų minėtą apsaugos darbuotoją atsakomybėn.
• LVAT, AS-634-662/2016 (Nutartis, 2016-10-26)↗(case_law)išdėstytos aplinkybės dėl apsaugos darbuotojo veiksmų išnagrinėtos, nustatyta, kad pareiškėja apsaugos darbuotojo L. B. buvo sulaikyta įtarus smulkaus svetimo turto…
išdėstytos aplinkybės dėl apsaugos darbuotojo veiksmų išnagrinėtos, nustatyta, kad pareiškėja apsaugos darbuotojo L. B. buvo sulaikyta įtarus smulkaus svetimo turto vagyste. Pareiškėjos teigimu, policijos įstaiga nustatė tik apsaugos darbuotojo vardą ir pavardę, tačiau neatliko tyrimo jo atžvilgiu. Minimas apsaugos darbuotojas, pareiškėjos nuomone, turėtų būti patrauktas atsakomybėn. II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo s skundą atsisakė priimti. Teismas nu stat ė, kad pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl apsaugos darbuotojo veiksmų teisėtumo jos sulaikymo metu.
įstatymo pažeidimo, drausminio nusižengimo, L. Š. laisvės atėmimo 1,5-2 valandas bei dalykinės reputacijos pažeminimo.
Pareiškėja paaiškino, kad išeinant iš prekybos centro „Xyper Maxima“ buvo neteisėtai sulaikyta už kasų apsaugos darbuotojo, kuris neprisistatė, nepaaiškino jos sulaikymo priežasčių, apribojo jos laisvę sulaikydamas apie 1,5-2 val. sulaikytųjų kambaryje bei surašęs neteisingą protokolą perdavė L. Š. į policiją. Dėl šio asmens veiksmų pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. 2016 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėja informuota, kad jos pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl apsaugos darbuotojo veiksmų išnagrinėtos, nustatyta, kad pareiškėja apsaugos darbuotojo L. B. buvo sulaikyta įtarus smulkaus svetimo turto vagyste. Pareiškėjos teigimu, policijos įstaiga nustatė tik apsaugos darbuotojo vardą ir pavardę, tačiau neatliko tyrimo jo atžvilgiu. Minimas apsaugos darbuotojas, pareiškėjos nuomone, turėtų būti patrauktas atsakomybėn.
AnalizėŠioje situacijoje sprendžiamas klausimas, ar parduotuvės apsaugos darbuotojo veiksmai, sulaikant įtariamą asmenį ir panaudojant fizinę jėgą, neperžengė teisėto sulaikymo ribų ir ar tokie veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Kadangi pateiktuose įrodymuose nėra tiesioginės materialiosios teisės normos, reglamentuojančios apsaugos darbuotojų fizinės jėgos naudojimo ribas, teisinė analizė grindžiama bendruoju proporcingumo principu, reikalaujančiu, kad sulaikymo priemonės atitiktų teisės pažeidimo pavojingumą ir neperžengtų būtinojo reikalingumo ribų. [PRAKTIKA]: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. AS-634-662/2016 nagrinėjo analogišką situaciją, kurioje pareiškėja apsaugos darbuotojo buvo sulaikyta įtarus smulkia vagyste ir neprisistačius laikyta 1,5–2 valandas, o teismas sprendė dėl institucijų kompetencijos tiriant tokius apsaugos darbuotojų veiksmus. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje šis atvejis rodo didelę riziką apsaugos bendrovėms, nes net ir esant teisėtam pagrindui sulaikyti įtariamąjį, bet koks fizinis smurtas ar neproporcingai ilgas sulaikymas (viršijantis pirminiam fiksavimui būtiną laiką) perkelia ginčą į baudžiamosios atsakomybės sritį. Atstovaujant nukentėjusįjį, tikslinga akcentuoti procedūrinius pažeidimus, tokius kaip apsaugininko neprisistatymas ar sulaikymo trukmė, kas leidžia reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto laisvės atėmimo ir dalykinės reputacijos pažeminimo.
📄 Originalas — Lrytas
Čekijos miestelį sukrėtė neregėtas žiaurumas: motina nužudė naujagimį ir sušėrė šuniui
Čekiją sukrėtė neregėto žiaurumo nusikaltimas. Motina kaltinama nužudžiusi savo naujagimį ir jo palaikus sušėrusi šuniui.
, paaiškinimų, nustatė: V. F. nuteista už tai, kad nužudė bejėgiškos būklės savo naujagim į, t. y. ji 2009 m. gegužės 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, pagimdė vyriškos lyties gyvybingą naujagimį ir, turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, kelios minutės po gimimo naujagimiui nenustatytu objektu suspaudė kaklą ir padarė kraujosruvas kaklo minkštuose audiniuose, raumenyse, gerklose, sukėlė asfiksiją, dėl kurios šis tuoj pat mirė. Po to šį naujagimį ir kitą, gimusį negyvą naujagimį, 2009 m. gegužės 4 d. ryte prie Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio namo, išmetė į šiukšlių konteinerį, kuriame jie buvo rasti tą pačią dieną apie 8.30 val. V. F.
prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
V. F. nuteista už tai, kad nužudė bejėgiškos būklės savo naujagimį, t. y. ji 2009 m. gegužės 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, buto, esančio ( - ), vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, pagimdė vyriškos lyties gyvybingą naujagimį ir, turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, kelios minutės po gimimo naujagimiui nenustatytu objektu suspaudė kaklą ir padarė kraujosruvas kaklo minkštuose audiniuose, raumenyse, gerklose, sukėlė asfiksiją, dėl kurios šis tuoj pat mirė. Po to šį naujagimį ir kitą, gimusį negyvą naujagimį, 2009 m. gegužės 4 d. ryte prie Klaipėdoje, ( - ) esančio namo, išmetė į šiukšlių konteinerį, kuriame jie buvo rasti tą pačią dieną apie 8.30 val.
dėl ko kūdikis mirė nuo uždusimo ir taip tyčia nužudė mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį – savo naujagimį sūnų.
Kaltinamoji J. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad savo kūdikio nužudyti nenorėjo, kaip jis buvo nužudytas, paaiškinti negali, nes įvykio aplinkybių neatsimena. Teigia, jog ji nesuprato, kad yra nėščia, pagimdė visiškai netikėtai, kad pagimdė suprato tik tuomet, kai pamatė kūdikį, jai tarytum aptemo sąmonė ir kas buvo toliau, nepamena. Kaltinamoji parodė, kad deklaruoja gyvenamąją vietą Joniškyje pas savo tėvus A. ir G. M., tačiau įvykio metu gyveno Vilniuje, studijavo ( - ) universitete. Maždaug pusantrų metų gyveno kartu su draugu P. M. ( - ), Vilniuje. Su P. draugavo beveik ketverius metus, o kartu gyveno porą metų. Jų santykiai geri, jie gyveno lytinį gyvenimą. Paskutinius lytinius santykius su P. turėjo 2012 m. balandžio-gegužės mėnesiais.
AnalizėŠi naujiena aprašo užsienio valstybėje įvykdytą nusikaltimą, kuris yra užsienio įvykis, neturintis jokių teisinių pasekmių Lietuvoje.
📄 Originalas — Žinių radijas
Gedulo ir vilties diena: ar tikrai bendras priešas suvienija?
Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną – pagerbia sovietinių represijų aukas ir prisimena 1941 metais prasidėjusius masinius trėmimus. Ši diena simbolizuoja ne tik netektis, bet ir tautos stiprybę, ryžtą išsaugoti laisvę bei…
• Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas 1 straipsnis (statute)– Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;
47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido…
– Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;
47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
48) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena, Tarptautinė valstybės tarnautojų diena;
49) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena;
50) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;
51) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
52) liepos 16-oji – Agronomų diena;
53) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
54) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena, Žvejų diena;
55) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena;
56) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;
57) rugpjūčio pirmasis šeštadienis – Bitininkų diena;
58) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
59) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio diena;
60) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
• Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas 1 straipsnis (statute)visuomenės vienybės diena;
44) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;
45) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena…
visuomenės vienybės diena;
44) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;
45) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;
46) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;
47) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
48) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena, Tarptautinė valstybės tarnautojų diena;
49) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena;
50) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;
51) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
52) liepos 16-oji – Agronomų diena;
53) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
54) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena, Žvejų diena;
55) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena;
56) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;
57) rugpjūčio pirmasis šeštadienis – Bitininkų diena;
• 31/2011-40/2011-42/2011-46/2011-... — Dėl baudžiamosios atsakomybės už genocidą(case_law)iš Lietuvos traukiantis sovietų ginkluotosioms pajėgoms, specialiuose lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 35–37 tūkst. politinių kalinių, tremtyje – apie 28 tūkst…
iš Lietuvos traukiantis sovietų ginkluotosioms pajėgoms, specialiuose lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 35–37 tūkst. politinių kalinių, tremtyje – apie 28 tūkst. tremtinių; 1941 m. birželio 14 d. pradėtas vykdyti pirmasis masinis Lietuvos Respublikos piliečių trėmimas į Sibirą (tada iš viso ištremta iki 12,5 tūkst. žmonių); vienos didžiausių represijų prieš civilius gyventojus vykdytos 1944–1946 m.: sulaikyta ir suimta iki 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, 32 tūkst. represuota ir išvežta į specialius lagerius ir kalėjimus, į SSRS kariuomenę 1944–1945 m. prievarta paimta 108,4 tūkst.; per 1944–1953 m. partizaninį karą prieš okupaciją iš viso suimta ir įkalinta apie 186 tūkst. žmonių.
AnalizėTeisinis klausimas yra susijęs su tuo, ar 1941 m. birželio 14 d. pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai konstitucinėje doktrinoje yra kvalifikuojami kaip genocido nusikaltimas, lemiantis valstybės pareigą nustatyti baudžiamąją atsakomybę ir teisiškai įamžinti šį istorinį faktą. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 46 punktas nustato, kad birželio 14-oji yra Gedulo ir vilties diena, o Konstitucinio Teismo byloje Nr. 31/2011-40/2011-42/2011-46/2011-... konstatuota, kad būtent šią dieną pradėtas vykdyti pirmasis masinis Lietuvos Respublikos piliečių trėmimas. Ši norma ir teismo išvada susieja istorinę atmintį su teisiniu vertinimu, kadangi masinės represijos, nusinešusios dešimtis tūkstančių gyvybių, yra tiesiogiai susijusios su baudžiamąja atsakomybe už genocidą. [PRAKTIKA]: Teismų praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo byla Nr. 31/2011-40/2011-42/2011-46/2011-..., yra vieningai pripažįstama, kad sovietų vykdyti masiniai trėmimai ir politinių kalinių naikinimas atitinka genocido sudėtį, o tai leidžia persekioti už šiuos nusikaltimus netaikant senaties terminų. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje šis teisinis kvalifikavimas reiškia, kad bet kokie kolaboravimo ar represijų tyrimai turi būti grindžiami genocido, o ne paprastų baudžiamųjų nusikaltimų sudėtimi, kas užkerta kelią senaties taikymui gynybos argumentuose. Teisininkams, atstovaujantiems nukentėjusiuosius ar valstybę, svarbu procesiniuose dokumentuose remtis būtent šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu, siekiant pagrįsti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ar baudžiamosios atsakomybės taikymo už istorinius nusikaltimus žmoniškumui.
📄 Originalas — Verslo žinios
Du didieji „Novaturo“ akcininkai susikibo dėl 13,4 mln. Eur
Nesetas Kockaras, stambus Turkijos turizmo verslininkas, vienos didžiausių Baltijos šalių kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ akcininkas, iš pačios bendrovės ir kitos jos akcininkės – „Girteka Group“ vadovo Edvardo Liachovičiaus…
2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. D. , E. D. , R. G. , V. G. , L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ Novaturas “, individualiajai įmonei „ Vituras“ dėl turistinės kelionės išlaidų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros civilinę atsakomybę už netinkamai suteiktas turizmo paslaugas, aiškinimo bei taikymo klausimai. Ieškovai P. D. , E. D. , R. G. , V. G. , L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą praš ydami iš atsakovų UAB „Novaturas“ ir IĮ „Vituras“ solidariai priteisti: P. D. – 6560 Lt, E. D. – 6560 Lt, R. G. – 3936 Lt, V. G. – 3936 Lt, L. Ž. – 3218 Lt, A. Ž.
• LAT, 3K-3-381-421/2015 (Nutartis, 2015-05-25)↗(case_law)teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. , N. B. , G. B. ieškinį atsakovu i uždarajai akcinei bendrovei „ Tez…
teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. , N. B. , G. B. ieškinį atsakovu i uždarajai akcinei bendrovei „ Tez tour “ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ Megaturas “, išvadą teikianti institucija – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė Byloje šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo. Ieškovai R. B. , N. B. ir G. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „ Tez tour “ ieškovui R. B. 2502,17 Lt (725 Eur) turtinės žalos atlyginimo, taip pat kiekvienam ieškovui po 7506 Lt (2173,89 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas.
„Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“) dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjai T. G. ir A. Č. (toliau – ir pareiškėjai) skundu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti 660,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 330,04 Eur, bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai nurodė, kad sumokėjo kelionių organizatoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Freshtravel“ 694,51 Eur sumą už kelionę į Turkiją ir per 2 savaites (iki 2014 m.
AnalizėŠioje situacijoje sprendžiamas teisinis klausimas, ar stambus bendrovės akcininkas turi teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš pačios bendrovės ir kito akcininko dėl veiksmų, galimai lėmusių investicijų vertės praradimą ar kitokius nuostolius. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Kadangi pateiktuose teismų sprendimuose nėra tiesioginių normų dėl akcininkų tarpusavio ginčų, remiamasi bendruoju civilinės atsakomybės principu, reikalaujančiu įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, bei bendrovės teisinio asmeniškumo atskyrimo principu. Šis principas lemia, kad akcininkas negali reikalauti kompensacijos iš bendrovės ar kitų akcininkų vien dėl nepalankių verslo sprendimų, nebent įrodomas tyčinis fiduciarinių pareigų pažeidimas ar piktnaudžiavimas teise. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje toks reikalavimas verčia teisininkus itin kruopščiai atriboti tiesioginę žalą akcininkui nuo netiesioginės žalos, patirtos per bendrovės vertės sumažėjimą, kuri paprastai gintina tik išvestiniu ieškiniu pačios bendrovės naudai. Pagrindinė rizika atsakovams kyla dėl galimo akcininkų sutarčių pažeidimo interpretavimo, todėl stipresnis argumentas gynybai bus reikalavimas įrodyti, kad ieškovo patirti nuostoliai yra savarankiški, o ne išvestiniai iš bendros įmonės komercinės veiklos.
📄 Originalas — Ekonomika.lt
Ministerijų konsolidavimo idėja grįžta į darbotvarkę: ką reikštų struktūrinės permainos ir kam jos labiausiai atsilieptų
Svarstomos ministerijų struktūros permainos gali pakeisti institucijų atsakomybes, biurokratinę naštą ir paslaugų prieinamumą gyventojams bei verslui.
The post Ministerijų konsolidavimo idėja grįžta į darbotvarkę: ką reikštų…
• LVAT, eAS-454-662/2018 (Nutartis, 2018-07-10)↗(case_law)Nėra suprantama Teismo pozicija, kad Profesinė sąjunga skundžia struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje, kaipo tokius. Profesinė sąjunga skundžia ne pačius vykdomus…
Nėra suprantama Teismo pozicija, kad Profesinė sąjunga skundžia struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje, kaipo tokius. Profesinė sąjunga skundžia ne pačius vykdomus struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje, o Ministerijos netinkamai įvykdytas informavimo ir konsultavimosi procedūras, kurių pasekmė yra skundžiamų įsakymų tolesnis vykdymas ir iš to kilsiančios neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nereikalauja teismo įvertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, reikalauja, kad ministerija struktūrinius pertvarkymus įvykdytų tik tinkamai atlikus informavimo ir konsultavimosi procedūras, kad būtų išvengta neigiamų struktūrinių pertvarkymų padarinių ir tolimesnių ginčų kilimo. Konsultacijas ministerija vykdė tik formaliai, nesiekdama įsiklausyti į pareiškėjo nuomonę dėl neigiamų reorganizacijos padarinių sušvelninimo.
• 19/98 — Dėl ministerijų reorganizavimo(case_law)1, 2, 5 ir 6 punktai šioje byloje nagrinėjamu aspektu neprieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui. Vykdydama Įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Seimo…
1, 2, 5 ir 6 punktai šioje byloje nagrinėjamu aspektu neprieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui. Vykdydama Įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Seimo rezoliuciją Vyriausybė nutarimo 1, 2, 6 punktuose pavartojo formuluotes „reorganizuojant panaikintą […] ministeriją“, o 5 punkte – „įsteigti reorganizuojamos […] ministerijos pagrindu“. Ministerijos panaikinimas reiškia, kad jos, kaip valdymo institucijos, nelieka. Taigi panaikintos ministerijos negalima reorganizuoti. Teisinės logikos požiūriu Vyriausybės nutarime pavartotas teisinių sąvokų junginys „reorganizuojant panaikintą“ yra netinkamas, nes šios sąvokos paneigia viena kitą. Ministerijos pagal įstatymus buvo panaikintos nuo 1998 m. gegužės 1 d., todėl vėlesniu, t. y. 1998 m. gegužės 22 d., Vyriausybės nutarimu jos negalėjo būti reorganizuojamos.
• LVAT, eA-4014-261/2019 (Nutartis, 2019-04-24)↗(case_law)susiję su ministerijoje atliekamais struktūriniais pokyčiais, galėjo nevaržomai susipažinti Dokumentų valdymo skyriuje. Struktūrinės pertvarkos vyko visoje…
susiję su ministerijoje atliekamais struktūriniais pokyčiais, galėjo nevaržomai susipažinti Dokumentų valdymo skyriuje. Struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje. Ministerijos administracijos padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovai buvo periodiškai informuojami ir kviečiami į strategines sesijas, į planuojamų pokyčių pristatymus, buvo viešai pristatyta planuojama ministerijos administracijos struktūra ir skirtas laikas diskusijoms ir pasiūlymams dėl naujos struktūros.
AnalizėAr planuojamas ministerijų konsolidavimas ir struktūriniai pertvarkymai gali būti skundžiami teisme dėl pačių pertvarkymų esmės bei tikslingumo, ar teisinio ginčo objektu gali būti tik procedūriniai informavimo ir konsultavimo reikalavimų pažeidimai. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu byloje Nr. 19/98, ministerijų reorganizavimas vykdant įstatymus ir Seimo rezoliucijas neprieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms. Ši taisyklė nustato, kad vykdomoji valdžia turi plačią diskreciją keisti institucinę struktūrą, jei tam yra įstatyminis pagrindas, todėl pats reorganizavimo tikslingumas nėra teisminio vertinimo dalykas. [PRAKTIKA]: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje eAS-454-662/2018 konstatavo, kad profesinės sąjungos negali skųsti pačių vykdomų struktūrinių pertvarkymų ministerijoje, o teismo vertinimo objektu gali būti tik netinkamas informavimo ir konsultavimo procedūrų įvykdymas. Be to, byloje eA-4014-261/2019 teismas išaiškino, kad informavimo pareiga laikoma tinkamai įvykdyta, jei darbuotojai turėjo galimybę nevaržomai susipažinti su pertvarkos dokumentais bendra tvarka, pavyzdžiui, Dokumentų valdymo skyriuje. [PRAKTINE_REIKSME]: Praktikoje tai reiškia, kad teisininkams, atstovaujantiems reorganizuojamų ministerijų darbuotojams, perspektyviausia strategija yra ne kvestionuoti pačios reformos naudos, o fiksuoti procedūrinius informavimo ir konsultavimo trūkumus. Valstybės institucijoms kyla reali rizika patirti teisminių ginčų vėlavimus, todėl jos privalo užtikrinti visišką ir nevaržomą dokumentų prieinamumą darbuotojams jau ankstyvoje konsolidavimo stadijoje. Stipresnis argumentas ginčuose bus procedūrinis skaidrumas, o ne struktūrinių pokyčių turinio kritika.
📄 Originalas — Teismai.lt
2026.06.11 :: LAT prašo ESTT išaiškinti mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės už neautorizuotus mokėjimus taisykles
2026.06.11 LAT prašo ESTT išaiškinti mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės už neautorizuotus mokėjimus taisykles
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinės bylos, pradėtos pagal UAB „YURGA“ ieškinį UAB „Paysera LT“…
kad atsakovei kyla pareiga atsakyti už neautorizuotus mokėjimus Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. 37. Papildomai pažymėtina ir tai, kad kitokio aiškinimo dėl atsakovės atsakomybės nesuponuoja ir mokėjimo paslaugų sutarties turinys. Pagal bendrovės „ Contis Financial Services Limited “ , UAB „Finansinės paslaugos „ Contis “ ir UAB „Paysera LT“ 2020 m. spalio 19 d. sutarties preambulės B ir C punktus, klientas (UAB „ Paysera LT“), norėdamas savo klientams pasiūlyti bendrovės „ Contis “ išankstinio mokėjimo korteles, perka reikiamas paslaugas iš bendrovės „ Contis Financial Services Limited “ ar UAB „Finansinės paslaugos „ Contis “ , t. y.
paslaugų teikimo sutartinių santykių su atsakove pagrindu reikalauti būtent atsakovės UAB „Paysera LT“ atsakomybės. 40. Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams ir „Paysera Visa “ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę UAB „Paysera LT“ , o tai, kuris paslaugų paketą teikiantis partneris t ar pusavyje įsipareigojo atkurti kliento sąskaitos likutį, taip pat ar ieškovė gali reikalauti ir UAB „Finansinės paslaugos „ Contis “ civilinės atsakomybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi esminės reikšmės byloje sprendžiant nagrinėja m ą klausimą. 41.
Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 63 – 66 punktai). 25. Taigi siekiant nustatyti, ar ieškinys šiuo atveju yra pareikštas tinkama i atsakov e i, būtina nustatyti, ar iš UAB „Paysera LT“ ir ieškovės materialiojo teisinio santykio kyla UAB „Paysera LT“ atsakomybė už neautorizuotus mokėjimus. 26. CK 6.2 straipsnis nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo mokėjimo paslaugų sutartis. I eškovė 2018 m. gruodžio 17 d. atidarė įmonės sąskaitą sistemoje „ Paysera “ , o 2019 m. sausio 10 d.
AnalizėAr mokėjimo paslaugų teikėjui kyla pareiga atsakyti už neautorizuotus mokėjimus pagal Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kai ginčas kyla dėl tinkamo atsakovo parinkimo pagal šalių sudarytą mokėjimo paslaugų sutartį. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis numato mokėjimo paslaugų teikėjo pareigą atsakyti už neautorizuotus mokėjimus, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e3K-3-178-1120/2024 konstatavo, kad kitokio aiškinimo dėl atsakomybės nesuponuoja ir mokėjimo paslaugų sutarties turinys. Vis dėlto, siekiant taikyti šią normą, būtina nustatyti, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, t. y. ar tarp šalių egzistavo atitinkami sutartiniai santykiai. [PRAKTIKA]: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-1120/2024 (taip pat remdamasis byla Nr. e3K-3-20-381/2024) laikosi pozicijos, kad siekiant nustatyti tinkamą atsakovą būtina tirti faktinius ir sutartinius santykius tarp kliento ir paslaugų teikėjo, tačiau šis klausimas dabar perduotas ESTT vertinimui. [PRAKTINE_REIKSME]: Kadangi LAT kreipėsi į ESTT, praktikoje analogiškos bylos dėl neautorizuotų mokėjimų bus stabdomos, o tai sukelia ilgalaikio proceso užsitęsimo riziką klientams. Advokatams rekomenduojama procesiniuose dokumentuose ypatingą dėmesį skirti ne tik bendram atsakomybės pagrindui pagal įstatymą, bet ir detaliai analizuoti konkrečios platformos bendrąsias sutarties sąlygas, siekiant įrodyti sutartinio santykio egzistavimą su konkrečiu subjektu.
📄 Originalas — Teisė.pro
KT: absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 83 straipsnio 3 punktą (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), kuriuo nustatoma, kad…
🔴 PaneigtaBVK 83 str. 3 p. (2024 m. gegužės 7 d. red.) draudžia lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui
✅ PatvirtintaKonstitucinis Teismas pripažino šią BVK normą prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui
🔴 PaneigtaLygtinis paleidimas netaikomas tik pagal nusikaltimo kategoriją, be individualaus asmens elgesio vertinimo bausmės atlikimo metu
🔍 Teisinis pagrindas:
• KT137-A-S124/2022 — Dėl prašymo grąžinimo(case_law)(671 straipsnio 2 dalis). 7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar BVK 158 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 21…
(671 straipsnio 2 dalis). 7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar BVK 158 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui. Ginčijamame BVK 158 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 punkte nustatyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pareiškėjo nuomone, diferencijuoto teisinio reguliavimo taikymas pareiškėjo atžvilgiu ir kitų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie gali naudotis teise į lygtinį paleidimą, atžvilgiu, yra akivaizdžiai neproporcingas, diskriminacinis.
• KT119-A-S109/2022 — Dėl prašymo trūkumų šalinimo(case_law)2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. KT180-A-S166/2021). 6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar…
2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. KT180-A-S166/2021). 6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BVK 158 straipsnio 2 punktas, kuriame nustatyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pareiškėjo teigimu, jis yra nepagrįstai diskriminuojamas, nes lygtinį paleidimą nedraudžiama taikyti asmenims, padariusiems sunkesnius nusikaltimus, už kuriuos numatytos didesnės laisvės atėmimo bausmės.
• Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas 83 straipsnis (statute)83 straipsnis. Atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas:
1) asmenims, atliekantiems bausmę už…
83 straipsnis. Atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas:
1) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;
3) asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu;
4) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį.
AnalizėAr absoliutus įstatyminis draudimas taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems už tam tikras nusikalstamas veikas, nepaliekant teismui diskrecijos įvertinti individualių nuteistojo elgesio pokyčių bausmės atlikimo metu, suderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu. [TEISINIS_PAGRINDAS]: Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio nuostatomis, įstatymų leidėjas riboja lygtinį paleidimą tam tikroms nuteistųjų kategorijoms, tačiau toks absoliutus draudimas paneigia individualizavimo principą. Kadangi pateiktuose įrodymuose nėra tiesioginės šio KT nutarimo citatos, ši taisyklė kildinama iš bendrojo teisinės valstybės principo, reikalaujančio užtikrinti proporcingumą ir realią nuteistojo resocializacijos galimybę. [PRAKTIKA]: Teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartyje byloje Nr. 1S-1007-238, pabrėžiama, kad teismas lygtinį paleidimą taiko tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį. Tai rodo, kad praktikoje esminis kriterijus yra individualus elgesio vertinimas, o ne formalus nusikaltimo kategorijos taikymas. [TIKSLINIMAS]: Pranešime neteisingai nurodyta, kad lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei, draudžia BVK 83 straipsnio 3 punktas, nes pagal BVK pakeitimo įstatymo 83 straipsnį ši taisyklė yra įtvirtinta 2 punkte, o 3 punktas reglamentuoja kitą kategoriją. Taip pat klaidinga teigti, kad lygtinis paleidimas netaikomas tik pagal nusikaltimo kategoriją be individualaus elgesio vertinimo, nes pagal teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1007-238) teismas privalo vertinti asmenybės pokyčius. Tikslesnė formuluotė turėtų nurodyti, kad būtent įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas užkirto kelią teismui atlikti tokį individualų vertinimą šios kategorijos bylose. [PRAKTINE_REIKSME]: Šis KT nutarimas panaikina absoliutų barjerą lygtiniam paleidimui, todėl advokatai dabar gali teismuose reikalauti individualaus elgesio vertinimo net ir už sunkius seksualinius nusikaltimus nuteistiems asmenims. Praktikoje stipresnis tampa argumentas, kad lemiamą reikšmę turi ne padaryto nusikaltimo pobūdis, o nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, kurią būtina pagrįsti konkrečiais resocializacijos įrodymais. Teisininkams rekomenduojama procesiniuose dokumentuose tiesiogiai remtis Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-1
📄 Originalas — 15min
Lukas Savickas: tikimės penktadienį pabaigti koalicinės sutarties tekstą
Demokratas Lukas Savickas teigia, kad trijų partijų derybininkai tikisi penktadienį pabaigti koalicinės sutarties tekstą.
• LAT, 2K-125/2014 (Nutartis, 2014-01-07)↗(case_law)narių, išrinktų 2011 – 2012 m. kadencijai, susitarimo dėl valdančiosios koalicijos, kad tik 2011 m. kovo 8 d. TS – L KD devyni tarybos nariai, LiCS trys tarybos nariai…
narių, išrinktų 2011 – 2012 m. kadencijai, susitarimo dėl valdančiosios koalicijos, kad tik 2011 m. kovo 8 d. TS – L KD devyni tarybos nariai, LiCS trys tarybos nariai, DP du tarybos nariai susitarė dirbti kartu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žmonių gerovei, atsižvelgiant į kiekvienos politinės partijos, koalicijos partnerės, programines nuostatas; pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos D. A. parodymų, kad buvo pasirašyti du susitarimai. Pirmas is pasirašytas pirmą naktį po rinkimų, antrasis susitarimas – kovo 8 d., ir tik šis buvo pasirašytas visų išreitinguotų tarybos narių.
• Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas 41 straipsnis (statute)41 straipsnis. Jungtiniai kandidatų
sąrašai
1.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, partijos gali sudaryti koalicijas
ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į…
41 straipsnis. Jungtiniai kandidatų
sąrašai
1.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, partijos gali sudaryti koalicijas
ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame
kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame
kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau
negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi
būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į
koaliciją, pavadinimus ar keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų
kandidatų jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje
savivaldybėje negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
• LVAT, A-1579-858/2015 (Nutartis, 2015-06-10)↗(case_law)teigti, kad įgijo atitinkamus teisėtus lūkesčius. 15. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime (II t., b. l. 123-124) į Darbo partijos apeliacinį skundą…
teigti, kad įgijo atitinkamus teisėtus lūkesčius. 15. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime (II t., b. l. 123-124) į Darbo partijos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka. 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsiliepimuose (II t., b. l. 105-107, 125-127) į atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos apeliacinius skundus nurodo, kad su jais sutinka, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškais išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija atsiliepime (II t., b. l. 116) apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja: IV. 18.
Analizė
Teisinis klausimasAr po rinkimų sudaromas politinių partijų susitarimas dėl valdančiosios koalicijos sukelia teisiškai saistančias pasekmes ir gali būti pagrindas kilti teisės saugomiems teisėtiems lūkesčiams.
Teisinis pagrindasKadangi pateiktuose įrodymuose nėra konkrečios normos, nustatančios po rinkimų sudaromos koalicinės sutarties teisinį statusą, šis vertinimas remiasi bendruoju teisėtų lūkesčių principu. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnis numato tik priešrinkiminių koalicijų sudarymą ir sąrašų sujungimą likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, tačiau nereglamentuoja po rinkimų sudaromų politinių susitarimų vykdymo.
Ką sako praktikaTeismų praktikoje pripažįstama, kad išrinkti tarybos nariai gali sudaryti susitarimus dėl valdančiosios koalicijos ir bendro darbo (LAT byla Nr. 2K-125/2014), tačiau ginčai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos rinkimų procese paprastai yra ribojami santykiais su Vyriausiąja rinkimų komisija (LVAT byla Nr. A-1579-858/2015).
Praktinė reikšmėTeisininkams ir analitikams svarbu suprasti, kad koalicinis susitarimas išlieka išskirtinai politiniu instrumentu, todėl jo šalys negali remtis teisėtų lūkesčių principu siekdamos teismine tvarka priversti partnerius vykdyti sutarties sąlygas ar reikalauti žalos atlyginimo už jos pažeidimą.
🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →
Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.